Ne, pasirodo, turime rimtesnių rūpesčių. Pavyzdžiui, dėl... kardelių. Įniko tėveliai diskutuoti, ar tik tos gėlės, be kurių neįsivaizduojama mokslo metų pradžios šventė, nėra sovietinis reliktas?.. Etiketo žinovai puolė aiškinti: gėlių nešimas mokytojams – Rytų kultūros ženklas, neturtingos visuomenės būdas pademonstruoti pagarbą, Vakaruose esą mokytojas suvokiamas kaip paslaugos teikėjas. Tiesa, pabrėžė, kad dovana yra būdas parodyti pagarbą.
Tačiau ar mes – neturtinga visuomenė?! Jei jau rodyti pagarbą, tai ne kaip kokiems varguoliams! Garsioji mokytoja Veronika pasiūlė: verčiau mokytojams Rugsėjo 1-osios proga ne gėles dovanokite – keliones! Va taip – ne su kokia ten gladiole, o su vokeliu rankose reikia išleisti vaikus į mokyklą.
O gal, sakau, dovanokime cukinijas? Pagal Daivos Čepauskaitės pjesę pastatytas spektaklis „Kai mes būsim jauni“ pažėrė daug minties perlų. Folkloru tapo „cukinijų testas“. „Cukinijos – tokios daržovės, kurių priauga tiek, kad neturi kur dėti. [...] Jeigu tau niekas neįkiša cukinijos, vadinasi, esi visiškai visiškai vienišas. Nulis cukinijų – pati didžiausia vienatvė“, – išaiškina spektaklio herojė Julija.
Štai ir parodytume mokytojams, kad jie – ne vieniši savo nesibaigiančioje kovoje už geresnį gyvenimą. Gal vis dėlto nepameskime nei gražios tradicijos, nei galvos. Jeigu jau ir gėlės mums – priešai, tai – ne sovietmečio, o buko protelio problema.
Naujausi komentarai