Iljinų namas: simboliais virtę akcentai

Teisiniai subtilumai

Pastatą, tarpukariu pažymėtą K. Donelaičio g. 9C numeriu (dabar – K. Donelaičio g. 19), projektavo Arnas Funkas. Vokiečių architektūros mokyklos mokinys, itin gabus architektas 1924 m. buvo gavęs Berlyno aukštosios technikos mokyklos diplomą. Statybos darbų priežiūrą atliko A. Funko uošvis Silvestras Grinkevičius – pastarasis pasirašė ir 1933 01 17 namo projekto planus.

1933 m. balandį namo projektas kartu su įsigytu sklypu iš gydytojo Prano Gudavičiaus perėjo J. ir A. Iljinų nuosavybėn. Tiesa, Marija Drėmaitė knygoje apie A. Funką pateiktoje J. ir A. Iljinų namo apžvalgoje pagrįstai teigia, kad projektas iš karto rengtas J. ir A. Iljinams. P. Gudavičius tiesiog vėlesne data perleido jiems statybos teisę iš jo įsigytame sklype (Iljinų namas // Arno Funkcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba / Marija Drėmaitė. – Kaunas: M. K. Čiurlionio dailės muziejus; Kopa, 2022, p. 79).

Arnas Funkas. Paso kort. nuotr. 1934 06 21. / KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1570.

Paties P. Gudavičiaus namas – šalia, statytas 1929 m. pagal arch. Edmundo Fryko projektą. Šio pastato trečiame aukšte yra gražus art deco muziejus, įkurtas ten butą įsigijusių ir puikiai jį restauravusių dviejų entuziastų Karolio Banio ir Petro Gaidamavičiaus.

Sklypo (tada K. Donelaičio g. 9C, dabar K. Donelaičio g. 19) ir  jame 1933–1934 m. pastatyto namo savininke įvardijama namų šeimininkė A. Iljinienė. Tačiau tai nebuvo J. Iljino dovana žmonai, kaip bando pavaizduoti kai kurie šių laikų romantiškų istorijų kūrėjai. Priežastis paprasta ir proziška: tarpukariu vyrai dažnai turtą užrašydavo žmonos vardu, tiek dėl mažesnių mokesčių, tiek dėl to, kad, vyrams susidūrus su teisėtvarka, nekilnojamajam turtui greitai nebūtų uždėtas areštas.

Unikalus šaltinis

A. Funkas garsėjo dar ir tuo, kad, atsižvelgdamas į savininkų įgeidžius, kartu su namu projektuodavo ir namų interjerus. Šiuo atveju šeimininkų įgeidis buvo rytietiško stiliaus interjero elementai, kuriuos architektas puikiai suderino su sau įprastais Vakarų saloninės kultūros, art deco elementais. Tai – ryški sąsaja tarp jo sukurto Vailokaičių buto (namas neišlikęs, stovėjo dabartinės Vienybės aikštės gilumoje) ir J. ir A. Iljinų namo interjero. Paraleles nesunku pastebėti svečių kambaryje, vonioje ir garsiajame valgomajame su ovaliniu langu.

Namo interjero tyrinėtojams neabejotinai pasisekė, kad architektas A. Funkas vienas pirmųjų Lietuvoje parengė savo darbų portfolio, iki 1936 m. projektuotų pastatų išorės ir vidaus 35 nuotraukų albumą. Jis dabar saugomas Kauno Ąžuolyno bibliotekoje (Architekto Arno Funko darbų nuotraukų albumas: [35 nuotraukos, darytos galimai paties A. Funko]. – Kaunas, 1936).

Iš šio albumo matome, kaip atrodė pastato fasadas, antrame aukšte buvusio J. ir A. Iljinų buto vestibiulis (su iki šiol išlikusiu autentišku židiniu), holas su garsiąja rytietiško stiliaus alkova, J. Iljino dabo kabinetas, miegamasis, svečių kambarys arba salonas ir valgomasis. Beje, jame nebuvo didelio ovalaus veidrodžio, kaip kad teigia dabartiniai pastato šeimininkai: tiesiog iš stačiakampių veidrodžių sumontuotame dideliame veidrodyje virš komodos atsispindėjo ovalus langas (šis veidrodis dabar atkurtas). Didelis ovalus langą atkartojantis veidrodis buvo miegamajame.

Valgomasis su garsiuoju ovaliniu langu ir A. Funko projektuotais baldais, veidrodžiu. / Architekto Arno Funko darbų albumas. 1930–1935. – Kaunas, [1936]. Kauno Ąžuolyno biblioteka.

Išraiškingi interjero elementai

Kaip minėtoje knygoje rašo M. Drėmaitė, kambarius nuo holo ir tarpusavyje skyrė plačios suveriamos durys. Iš holo buvo patenkama į saloną, į kairę nuo salono buvo J. Iljino darbo kabinetas, į dešinę – valgomasis (svetainės pertvarų dabar nebeliko).

Iš darbo kabineto buvo patenkama į kairiąją buto dalį su miegamuoju, vonia ir garderobu. Į dešinę nuo holo buvo kitas miegamasis ir virtuvė. Holo dešinėje taip pat buvo tualetas svečiams.

Iš holo ekskursijų metu ir dabar galima išeiti į atnaujintus vidinius laiptus, vedusius į tarnaitės kambarį pastogėje, tačiau nebeliko dar 2011 m. kultūros paveldo registre užfiksuoto holo akcento – stiklinių lubų su vaizdu į ant stogo buvusio žiemos sodo įstiklintą bokštelį (dabar šią vietą mena rombas ant lubų). Ant stogo nebeliko ir įstiklinto bokštelio su žiemos sodo terasos statiniu, kurį taip pat matome 2011 m. fotofiksacijoje (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/a4bfa895-b96a-45e0-b912-59f4f078f560), bei, aišku, paties žiemos sodo. Dabartiniai šeimininkai „Blank Page Studio“ planuoja kažką panašaus į žiemos sodą įrengti, o ekskursijose po pastatą galima pamatyti ir namo stogą su ten eksponuojamais meno kūriniais.

Nuo stogo matome jau užbaigus namo statybą, 1934 m., pristatytus laiptus, atsarginį priešgaisrinį išėjimą, kurį pareikalauta įrengti išduodant leidimą namo eksploatacijai. Šių laiptų statybos pagal pateiktą 1934 08 07 brėžinį Kauno miesto statybos komisija iš pradžių nepatvirtino, nes laiptai projekte buvo pastato išorėje. Galiausiai, matyt, leidimas buvo duotas, nes šie laiptai liko atviri, namo išorėje (A. ir J. Iljinų prie Donelaičio g. 9C betoninių gaisro laiptų braižinys. Inž. arch. A. Funkas. 1934 08 07. KRVA, f. 218, ap. 2, b. 1094, l. 23).

Iš A. Funko darbų nuotraukų albumo galima spėti, kuriuos J. ir A. Iljinų namo vidaus ir išorės elementus sugalvojo architektas, o ką inspiravo jo šeimininkai. Tikrai šeimininkų pageidavimu J. ir A. Iljinų buto antrame aukšte buvo suprojektuota dominantė – rytietiško (pasak M. Drėmaitės, marokietiško) stiliaus alkova. Sprendžiant iš nuotraukos A. Funko parengtame savo darbų albume, šeimininkai ir jų svečiai ne tik mėgdavo pasėdėti ant rytietiškais (marokietiškais) ornamentais išmargintų baldų dailia medine sienele atitvertoje nišoje, jos centrinėje dalyje, bet ir, klausydamiesi gretimoje nišoje įtaisyto radijo, parūkyti kaljaną.

Pasak dabar J. ir A. Iljinų namuose įsikūrusios interjero dizaino studijos „Blank Page Studio“ bendrakūrėjos, dizainerės Rūtos Bužinskaitės, tas radijo aparatas buvo vokiečių firmos „Mende”.

LVLS globojamos Lietuvos jaunimo sąjungos suvažiavimo dalyviai. 1931 05 23: [Lentomis aptvertame sklype 1933–1934 m. pagal A. Funko projektą pastatytas A. ir J. Iljinų namas]. / Danutės Rūkienės asmeninio archyvo nuotr.

Legendos ir tikrovė

Interviu ekskursijos po namą metu R. Bužinskaitė yra minėjusi ir J. ir A. Iljinų name atliktus darbus, kai 2019 m. namą įsigijo verslininkas Z. Dargevičius ir vėliau, įsikūrus „Blank Page Studio”: „2019 m. namas buvo pirmą kartą nuo pastatymo renovuotas: atkurtas fasadas, interjeras. J. ir A. Iljinų bute panaikintos svetainės pertvaros, anksčiau erdvę sudalinusios į kabinetus. Atnaujinimo sulaukė mediniai langai, parketas, židinys, sieninė spinta, durys ir jų rankenos, radiatoriai, virtuvės grindų plytelės, atkurtos ir suapvalintos kambarių sienų formos, alkova, į tarno kambarį vedantys laiptų turėklai ir laiptų apvadai. Atgimė ir sienų atspalviai, dekoras. Nuo sienų buvo nuimta net dvylika sluoksnių įvairių dangų. Pirminių sluoksnių fragmentai palikti keliose buto vietose. Vonioje po radiatoriumi paliktas originalių tamsiai raudonų plytelių fragmentas. Bute išliko dvejos autentiškos Afrikos juodmedžio durys, jos irgi buvo atnaujintos. Už kruopščią buto restauraciją buvo atsakinga architektė Rūta Palytė-Biliūnienė.“ (J. ir A. Iljinų butas: arabiškoje alkovoje stovėjo kaljanas, miegamajame – Egipto dvelksmas, o valgomajame – langas – pažiba / Skirmantė Javaitytė. 2022 05 01 // https://kaunas.kasvyksta.lt/kultura/j-ir-a-iljinu-butas-arabiskoje-alkovoje-stovejo-kaljanas-miegamajame-egipto-dvelksmas-o-valgomajame-langas-paziba-foto).

Renovacija atlikta tikrai kokybiškai, išsaugota arba atkurta nemažai namo vertingų elementų tiek viduje, tiek išorėje, tačiau dalis langų dėl pateisinamų priežasčių buvo ne atnaujinti, o pakeisti. Atkurta ir alkova (autentiška alkova, kažkodėl nusprendus, kad dėl susidėvėjimo ją sudėtinga renovuoti, išardyta).

Ar J. Iljinas pats rūpinosi namo statyba ir jo išlaikymu, o A. Iljinienė tik pasirašinėjo dokumentus dėl statybos eigos, mokesčių ir kitų dalykų?

Baldai buvo pritaikyti prie aplinkos, nes autentiškų baldų neišliko. Šių laikų savininkams, matyt, nepavyko rasti baldų su rytietiškais motyvais, o sienų interjero (išskyrus detales laiptinėje) nesistengta atkurti. Alkovoje, valgomajame ir hole prie renovuoto židinio atkartotas raudonų apvadų fasade motyvas, išsaugotas pastato išorėje (raudonos linijos viduje derinamos su susikertančiomis žaliomis linijomis ar rudu apvadu salono palubėje).

Tiesa, R. Bužinskaitės pateikta legenda, kad ovalinis langas projekte galėjo atsirasti dėl daug laivais keliavusio P. Gudavičiaus pageidavimo, esą norėjusio, kad tas langas primintų laivo iliuminatorių, neatitinka tiesos. A. Funkas namą projektavo iš karto Iljinams, nors formaliai P. Gudavičius perdavė teisę namo statybai kartu su parduodamu sklypu ir projektu. Projektą buvo lengviau patvirtinti pačiam P. Gudavičiui, ne prieštaringai vertinamam J. Iljinui ar namų šeimininkei A. Iljinienei. Tačiau P. Gudavičius net neketino statyti šio namo sau.

Nors ovalaus lango įkomponavimas nepakartotas jokiame kitame A. Funko projekte, galima spėti, kad tai – paties architekto konkrečiam namui pritaikytas sprendimas. Ovaliniai langai buvo paplitęs elementas Vokietijos Jugendstil arba Art Nouveau architektūroje. Tikrai A. Iljinienės pageidavimu miegamajame buvo sukurti rytietiškų (Egipto) motyvų tumbos bei sienų raštai ir jau minėta alkova.

Ar J. Iljinas pats rūpinosi namo statyba ir jo išlaikymu, o A. Iljinienė tik pasirašinėjo dokumentus dėl statybos eigos, mokesčių ir kitų dalykų? J. Iljinui bent jau oficialiai buvo pravartu nusišalinti nuo visų namo reikalų dėl jo kontroversiškos biografijos, tačiau mažai tikėtina, kad geležinkelių inžinierius visus namų reikalus būtų palikęs namų šeimininkei, nors ji ir buvo išsilavinusi, domėjosi istorija, menu. Tiesa, J. Iljinas buvo labai užimtas žmogus, dažnai važinėdavo tarnybiniais reikalais į užsienį, retai dalyvaudavo A. Iljinienės rengiamuose vakarėliuose, bet, neabejotinai, tvarkė namų finansinius reikalus.