2018-aisiais, Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga, asociacija "Aktyvus jaunimas" organizavo "100 metų – 100 miestų" iniciatyvą, kuria siekė skatinti pasaulio susidomėjimą Lietuva.
Vyriausybės kanceliarijoje pristačius įgyvendintus šimtmečio programos projektus, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad šio didelio minėjimo pamokos išmoktos.
Šiais metais Lietuvoje išgyvename ypatingą laikotarpį – švęsdami valstybės šimtmečio jubiliejų, imame po truputį susitarti dėl bendro didžiojo mūsų šalies istorinio pasakojimo: tarpukario Lietuvos politikai, kultūros veikėjai, partizanai įtvirtinti kaip neabejotini didvyriai.
Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga siūlo skelbti Lietuvoje amnestiją.
Švęsdami Lietuvos atkūrimo šimtmetį susiduriame su vadinamąja progine kultūra. Valstybės jubiliejaus proga kuriami filmai ir spektakliai, leidžiamos knygos, rengiamos parodos ir koncertai – vyksta oficialios, reprezentacinės kultūros sujudimas. Kokias galimybes kūrybai atvėrė šimtmečio minėjimo programa ir kaip jomis pasinaudota?
Gegužės 26-oji Sakartvelui šįmet labai ypatinga. Lygiai prieš šimtą metų savo dvasia Lietuvai artima valstybė atgavo Nepriklausomybę, rašoma pranešime.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga projektas „100 Lietuvos moterų“ kviečia nominuoti moteris, kuriomis šalies žmonės didžiuojasi už jų profesionalumą, už profesinius pasiekimus, gebėjimus, talentą, išskirtinį atsidavimą darbui.
Vis daugiau šalies gyventojų Valstybės atkūrimo dieną laiko svarbia sau asmeniškai, auga gyventojų noras laikyti šią dieną ypatinga, šventine. 75 proc. gyventojų mano, kad šimtmetis buvo švęstas sėkmingai, rodo Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato užsakymu atliktas „Kantar TNS“ tyrimas.
Šiaurinėje miesto dalyje sužaliuos šimtmečio ąžuolų giraitė. LCC tarptautinio universiteto kiemelyje šeštadienį pasodinta pusšimtis šios rūšies medelių, kurie tikimasi, kad ateityje virs tikrais galiūnais.
Stabilus gyvenimas yra svarbiausias prioritetas tiek Baltarusijos režimui, tiek didžiajai daliai visuomenės, tad baltarusiai gyvena neturtingai, skurdžiai, bet ramiai, LRT RADIJUI sako Laurynas Jonavičius iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.