Vienoje mano vaikystėje skaitytų pasakų išranki princesė atstūmė šimtus jaunikių – visi jai buvo per prasti. Galiausiai, taip ir neradusi jai tinkamo, paseno, neteko savo įstabaus grožio bei taip ir liko vieniša. Turbūt šiais laikais pasaką apšauktų neetiška, esą ką norima pasakyti šiuo siužetu: kad moteris negali būti laiminga ir viena be princo arba kodėl ji į partnerius sau rinkosi vien tik princus, o ne princeses? Bet nesileiskime į šias diskusijas. Geriau paspėliokime, kokį princą išsirinks Kauno "Žalgiris"?