Rimantas Ignatavičius

Daugelis lietuvių įpratę gyventi sausumoje ir nė nepagalvoja, kaip patogu įsikurti ant vandens: nereikia sklypo, o statinį galima nuplukdyti ten, kur patinka. Reikia šiek tiek ryžto ir plūduriuojantis statinys gali tapti kasdienybe. Sekė Tomu Sojeriu „Gimiau ir augau prie vandens – Nemuno ir Neries santakoje, todėl vanduo visą laiką traukė, jis man primena vaikystę“, – atsivėrė kaunietis Rimantas Ignatavičius, trisdešimt metų gyvenantis Palangoje. Vyras prisimena, kokią didelę įtaką jam padarė paauglystėje perskaityta JAV rašytojo Marko Tveno knyga „Tomo So

Daugelis lietuvių įpratę gyventi sausumoje ir nė nepagalvoja, kaip patogu įsikurti ant vandens: nereikia sklypo, o statinį galima nuplukdyti ten, kur patinka. Reikia šiek tiek ryžto ir plūduriuojantis statinys gali tapti kasdienybe. Sekė Tomu Sojeriu „Gimiau ir augau prie vandens – Nemuno ir Neries santakoje, todėl vanduo visą laiką traukė, jis man primena vaikystę“, – atsivėrė kaunietis Rimantas Ignatavičius, trisdešimt metų gyvenantis Palangoje. Vyras prisimena, kokią didelę įtaką jam padarė paauglystėje perskaityta JAV rašytojo Marko Tveno knyga „Tomo So

Daugelis lietuvių įpratę gyventi sausumoje ir nė nepagalvoja, kaip patogu įsikurti ant vandens: nereikia sklypo, o statinį galima nuplukdyti ten, kur patinka. Reikia šiek tiek ryžto ir plūduriuojantis statinys gali tapti kasdienybe. Sekė Tomu Sojeriu „Gimiau ir augau prie vandens – Nemuno ir Neries santakoje, todėl vanduo visą laiką traukė, jis man primena vaikystę“, – atsivėrė kaunietis Rimantas Ignatavičius, trisdešimt metų gyvenantis Palangoje. Vyras prisimena, kokią didelę įtaką jam padarė paauglystėje perskaityta JAV rašytojo Marko Tveno knyga „Tomo So