Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas.
Sostinėje šiuo metu jau įrengtos 652 priedangos. Jose galėtų slėptis apie pusę visų sostinės gyventojų. Skaičiuojama, kad daugiau gyventojų nei sostinėje priedangose pasislėptų tik Šiauliuose – apie 54 proc. žmonių.
Vyriausybė pritarė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai, kurioje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, mobiliosios programėlės sukūrimas.
Vilniuje, Konstitucijos prospekte, atrastas tunelis, apie kurį nežinota kelis dešimtmečius, įvertinus jo būklę galėtų būti pritaikytas požeminei pėsčiųjų perėjai, priedangai, sako sostinės meras Valdas Benkunskas.
Architektų rūmai dalina rekomendacijas, kaip statant naujus pastatus ar renovuojant senus pasirūpinti padidintos apsaugos patalpomis arba priedangomis. Jos turėtų padėti apsisaugoti žmonėms, jeigu Lietuva būtų bombarduojama arba nutiktų kokia kita ekstremali situacija. Priedangos bus privalomos, bet naujuose pastatuose atsiras tik po penkerių septynerių metų.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai tvirtina, kad dabartiniai valdantieji, stiprindami šalies gynybą, nepakankamai dėmesio skiria slėptuvėms ir kitiems civilinės saugos aspektams.
Dabar pasislėpti nuo pavojaus galėtų tik maždaug 30 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tačiau Vidaus reikalų ministerija tikina, kad priedangos – savivaldybių atsakomybė, praneša LNK.
Lietuvoje jau įrengtos priedangos galėtų sutalpinti apie 30 proc. šalies gyventojų, jų yra apie 3,3 tūkst., sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos viršininkas Donatas Gurevičius.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, šiuo metu 11 Lietuvos savivaldybių yra įsirengusios priedangas, kuriose galėtų pasislėpti 60 proc. gyventojų mieste ir 40 proc. rajonuose.