Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.
Pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,9 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 2,5 tūkst., arba 10,2 proc., daugiau nei 2021 m. ketvirtį ketvirtį ir 5,9 tūkst., arba 28,3 proc., daugiau nei prieš metus.
Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau dvylika mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savaitę priimtos Užimtumo įstatymo pataisos.
Vasarį į Užimtumo tarnybą kreipėsi mažiausiai asmenų nuo praėjusių metų liepos. Darbo neturinčių skaičius per mėnesį sumažėjo 3,2 tūkst., o registruotas nedarbas mažėjo 46-iose šalies savivaldybėse. Jaunimo iki 29 metų skaičius – mažesnis nei prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį, sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.
Užimtumo tarnyba (UŽT) skelbia, kad Lietuvos darbo rinka stabilizavosi – tai rodo gruodžio registruoto nedarbo lygis. Jis sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričiu, didėjo 0,1 proc. Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo vietų skaičiumi, nebuvo porą metų.
Užimtumo tarnybos duomenų registre lapkričio 1 d. užfiksuota 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai – net 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Spalį registruotas nedarbas smuktelėjo 0,4 proc. punkto iki 10,9 proc. Pernai tuo pačiu metu jis siekė 14,9 proc.
Mūsų ponuliai sostinėje praregėjo – nedarbas Lietuvoje jau ima kelti ekonominį šleikštulį. Net 20 proc. jaunuolių – bedarbiai, o bendras nedarbo lygis – pusantro karto didesnis nei visoje ES. Nėra darbų, nėra, ir niekas tuo nesirūpino!