Estijos vyriausybė ketvirtadienį pritarė šalies jungimuisi prie dalies Europos Sąjungos (ES) narių, įskaitant Lietuvos, teisinių veiksmų prieš vežėjų veiklą ES griežtinantį Mobilumo paketą.
Vertindama, kad, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai – Mobilumo paketo pasekmė.
Europos Komisija (EK), atlikusi poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo, patvirtino Lietuvos vežėjų ne kartą išsakytus argumentus, kad įpareigojimas periodiškai grąžinti sunkvežimius į įsisteigimo šalį privers šimtus tūkstančių vairuotojų važiuoti tuščiomis puspriekabėmis namo, taip sukeliant papildomą anglies dvideginio ir teršalų išmetimą, o tai prieštarauja Europos žaliajam susitarimui.
Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje tikisi, kad Europos Komisija pateiks teisinį pasiūlymą taisyti vežėjų veiklą griežtinančias taisykles, kurios įpareigoja vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į įsisteigimo valstybę ir apriboja transporto paslaugų teikimą kitoje šalyje.
Lietuva Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) apskundė vežėjų veiklą griežtinantį Mobilumo paketą. Teisingumo ministerija ESTT įteikė du ieškinius ir siekia panaikinti ES teisės aktų nuostatas, dėl kurių nukenčia Lietuvos vairuotojai ir vežėjai, pranešė ministerija.
Transporto sektorių griežtai reguliuojantis Mobilumo paketo poveikis Lietuvos ekonomikai gali būti itin skaudus. "Realiausia, kad netektume 1,1–1,8 mlrd. eurų per metus", – tokius skaičiavimus "Kauno dienai" pateikė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Lietuva rengia skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl šaliai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos valstybėms nepriimtinų vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatų.