Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad su bendraklasiais naktimis skaitydavome privalomą literatūrą, užuot pravertę knygų santrumpas. O ir vėliau, jau suaugusiųjų gyvenime, sąžiningumas skambėjo it leitmotyvas dainos apie buvimą gerbtinu homo sapiens. Turbūt panašiai yra daugumai. Kita vertus, nors nemelavimo aplinkiniams svarba suprantama visiems, dar palyginti retokai suvokiame, kaip svarbu neapgaudinėti ir savęs pačių.