Lietuvos regionai

Lietuvoje yra apie 4 tūkstančius asmenų, galinčių teikti gido paslaugas, tačiau šalyje labai trūksta gidų, išmanančių apie Lietuvos regionus. Todėl neretai kelionių organizatoriai kratosi tokių užsakymų - trūksta žinovų, gebančių kokybiškai parengti kelionę per kelis regionus. Kasmet į gidų pažymėjimus išduodantį Valstybinį turizmo departamentą kreipiasi apie 250 asmenų, norinčių tapti gidais.

Net 37 proc. šalies verslininkų susiduria su darbuotojų trūkumu, o kas trečias darbdavys ieškodamas naujų darbuotojų nusivilia jų kvalifikacija. Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, taip pat parodęs, jog tinkamų darbuotojų stygius didžiausią rūpestį kelia Tauragės, Šiaulių bei Alytaus regionų verslininkams.

Lietuvoje daugiau ar mažiau sutariama, kad šalies regionai serga. Visgi daug dažniau nesutariama, kaip šią situaciją keisti. Vieni ekspertai teigia, kad regionų problemos pernelyg rimtos, jos kilo dėl natūralių procesų, ir jų eiga kone nekontroliuojama. Šie ekspertai laikosi pozicijos, kad atsiliekantys regionai anksčiau ar vėliau neišvengs liūdnos pabaigos. Jų oponentų argumentai – negydoma liga turės neigiamą poveikį net ir sveikųjų regionų ekonomikai bei šalies politiniams procesams. Anot jų, regionus gydyti būtina, ir jie gali pasveikti. Kuri iš šių oponuojančių pusių teisi?

Padėtis darbo rinkoje gerėja darbuotojo naudai ir daugelyje Lietuvos regionų nedarbas nebėra problema, net priešingai – augti norinčioms įmonėms darbuotojų trūksta. Statistikos departamento duomenys rodo, kad nedarbo lygis Lietuvoje pirmą 2017 metų ketvirtį buvo 8 proc., arba 0,3 proc. punkto mažesnis negu prieš metus. Prieš kelerius metus buvusią aktualiausią nedarbo temą pakeitė diskusijos dėl palyginti mažo darbo užmokesčio ir didelės emigracijos.