„Tu visą laiką galvoji, tavo smegenys visą laiką užimtos klausimais: o kodėl? o kas? Gal praeis keleri metai ir bus lengviau, kai jis paaugs? Gal čia gyvenimo klaida? Man buvo silpnumo akimirkos iki tokio lygio, kad aš verkdama ir isterikuodama vyrui tiesiog rėkiau, kad gal man nereikėjo gimdyti. Gal Dievas mane baudžia už kažką? Gal man nelemta buvo gimdyti? Gal jis nenorėjo, kad mes turėtume tų vaikų? Buvo labai daug saviplakos, kaltinimų sau aukos vaidmeniu. O, Dieve, kiek tų etapų praeita, ir kiek aš juose užsilaikiau, užsibuvau“, – taip apie periodą, kurį išgyveno, kai sūnui buvo diagnozuotas autizmo sutrikimas, pasakojo dainininkė Katažina Zvonkuvienė.