Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“.
Lietuvos indėlis į Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybą paaiškės šalyje radus partnerių, sako „Rheinmetall“ atstovas.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ sprendimas Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą gali paskatinti kitas užsienio įmones imtis panašių projektų šalyje.
Lietuvos gynybos pramonės įmonės, ne visada randančios patikimų dronų ar kitų prekių komponentų gamintojų palankiomis kainomis, galės juos pirkti iš Kinijos ir kitų nepatikimų gamintojų.
Ekonomikos viceministras sako, kad pritarus įstatymo pataisoms, gynybos pramonės įmonėms bus leidžiama įsigyti tik komponentų, o ne programinę įrangą iš Kinijos.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymų pataisas, kurioms siekiama sudaryti geresnes galimybes į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dėl investicijų į Lietuvą taip pat deramasi su JAV, Prancūzijos bei kitų šalių gynybos pramonės įmonėmis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) Vyriausybei pateikė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kuriuo siekiama numatyti šalies gynybos pramonės vystymosi kryptis, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas šiai sričiai.