Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 2 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas?
Lietuvoje įgyvendinant milijardų eurų vertės ekonomikos gaivinimo planą Finansų ministerija bus vadovaujančioji ir audito institucija. Tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.
Statistikos departamentui paskelbus, kad realusis darbo užmokestis šalyje per praėjusius metus padidėjo 12,2 proc., „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tokį augimą įvertino kaip vieną didžiausių teigiamų netikėtumų, įvykusių 2020 metais.
Narystė euro zonoje Lietuvai davė apčiuopiamos makroekonominės naudos, taip pat padėjo sušvelninti koronaviruso pandemijos krizės pasekmes ekonomikai, sako Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Lietuvos paštas specializuotu banku tikriausiai netaps, ekspertams nustačius, kad toks scenarijus yra ekonomiškai nenaudingas, tačiau ketinama plėsti finansines paslaugas.
Moterims Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirbant mažiau nei vyrams, mokslininkai pastebi, jog 50-56 metų moteris – labiausiai pažeidžiama ir ekonomiškai nesaugi amžiaus grupė.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Vyriausybės taikytos ekonomikos skatinimo priemonės padėjo sušvelninti situaciją, tačiau šiuo metu kai kurios, pavyzdžiui, nukreiptos į vidaus vartojimo skatinimą, yra perteklinės ir gali lemti didesnę infliaciją.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 4 proc. ir to meto kainomis siekė 11,609 mlrd. eurų.
Oficialiam nedarbui rugpjūtį pasiekus rekordines aukštumas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas mano, kad taip atsitiko iš dalies dėl valstybės dalijamų darbo paieškos išmokų. Nerijus Mačiulis sako, kad šios išmokos skatina žmones nedirbti, ir siūlo jas keisti premijomis, mokamomis susiradus darbą.