Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Vieni į parduotuvę ateina kaip į parodą, tik pasižvalgyti, kiti – kaip į medžioklę, žiūri, kur kaina raudonuoja ir tik tokias prekes renkasi. Kiti darosi racionalesni, pirkinius kruopščiai planuoja, pasakojama LNK reportaže.
Specialistai sako – Lietuva į labiausiai vargstančių Europos valstybių topą prasimušė dėl nesuvokiamai greitai augančių kainų. Lietuvoje brangsta viskas: kuras, komunaliniai mokesčiai, maistas.
Stambus Lietuvos verslas prašo Vyriausybės subsidijų už elektrą ir dujas, suteikti apie milijardą eurų lengvatinių paskolų savo energijos šaltiniams įsirengti, maksimaliai padidinti vietos energijos gamybą, taip pat fiksuoti bent jau dalį elektros kainos.
Europą vienai po kitos purtant energetinių išteklių krizėms, bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pagrindinė aukštų žaliavų kainų priežastis yra pačios rinkos neefektyvumas ir joje susiformavusios oligopolijos.
Statistikai rodant mažmeninės prekybos nuosmukį, vieni ekspertai tai aiškina augančia infliacija ir mažėjančiu vartojimu, kiti gi sako, jog tai įprasta pirmojo pusmečio, kai nėra didelių metų švenčių, tendencija. Vis dėlto, pasak analitikų, neslopstant infliacijai prekyba toliau smuks, o rudenį ji paskui save patrauks ir paslaugas.
Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Opozicijai pateikus pluoštą pataisų, kuriomis siūloma taikyti įvairias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, premjerė sako, kad visus siūlymus Vyriausybė įvertins ir balandį paskelbs planą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių energijos, komunalinių paslaugų ir kitų kainų.