Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pasirašė sutartį su Vengrijos valstybės saugumo istorijos archyvu, ji leis centro istorikams naudotis šios įstaigos turimais dokumentais.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorius Arūnas Bubnys sako, kad įstaiga neatmeta galimybės kreiptis į prezidentą, prašant vetuoti praėjusią savaitę Seimo priimtą centro reformos įstatymą. LGGRTC vadovas kartoja, kad pagrindinis dėl pertvarkos kylantis galvos skausmas – naujai steigiamos tarybos narių veiklos finansavimas, mat šių metų įstaigos biudžete lėšų tam nebuvo numatyta.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nutarus, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pertvarka turėtų prasidėti jau šių metų spalį, įstaigos vadovas Arūnas Bubnys baiminasi skubotų pokyčių.
Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys. Jis taip pat pažymi, kad Pandoros skrynia tapęs teisės aktas – dar labai šviežias, todėl kol kas sunku pasakyti, kiek laiko Lietuvai prireiks desovietizacijos keliui nueiti.
Trečiadienį dekomunizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas susitiks su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubniu dėl stringančio komisijos narių darbo apmokėjimo. Pasak V. Karčiausko, dekomunizacijos komisijos nariai atlygio už darbą nėra gavę nuo pat savo veiklos pradžios – praėjusių metų gegužės.
Įgyvendinti gruodį Seimo priimtą vadinamąjį desovietizacijos įstatymą gali užtrukti ne vienus metus, kol kas tam neskirta ir lėšų, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atliekami moksliniai tyrimai yra labai svarbūs kaip atsakas į dezinformaciją ir istorijos klastojimą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Istoriko Arūno Bubnio kandidatūra į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovus kai kam yra nepriimtina, nes jis turėjo prieigą prie informacijos apie buvusius KGB bendradarbius, sako Seimo narys konservatorius Arvydas Pocius.