Priešų melagienos: atsikirsti ar ignoruoti

Informaciniai karai prieš Lietuvą, kitas Baltijos regiono, NATO šalis darosi vis nuožmesni. Didžioji dalis melagienų skiriama sprendimams, susijusiems su gynybos stiprinimu.

„Pernai ypač augo Baltarusijos režimo informacinės atakos prieš Lietuvą, o Rusijos komunikacijos dėmesys buvo sutelktas į Baltijos jūros regioną“, – priešišką informacinę erdvę stebinčių Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų atliktos analizės išvadas „Kauno dienai“ pristato šio departamento analitikė Agnė Eidimtaitė.

Gynybos temomis

– Ar pernai išryškėjo kokių nors naujų nedraugiškų šalių platinamų melagienų apie Lietuvą tendencijų?

– Stebime Rusijos ir Baltarusijos pagrindinę tradicinę žiniasklaidą, oficialių pareigūnų pranešimus, šiek tiek ir Rusijoje bei Baltarusijoje populiarų „Telegram“ socialinį tinklą. Nuo 2022-ųjų, Rusijos plataus masto agresijos Ukrainoje pradžios, prieš Lietuvą nukreipto turinio didžioji dalis – apie 70 proc. – yra gynybos ir saugumo klausimais, ir čia pernai pokyčių nebuvo.

Kas buvo išskirtinio? Tai padidėjęs prieš Lietuvą nukreiptas Baltarusijos spaudimas. Jo augimą stebėjome jau ir 2024-aisiais, tačiau pernai jo buvo ypač daug, pradedant nuo sausį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų.

Vaizdiniai: pasak A. Eidimtaitės, Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje Baltijos valstybės pateikiamos kaip grėsmė, tačiau kartu ir kaip silpnos, lengvai kitų šalių manipuliuojamos. / Agnės Eidimtaitės asmeninio archyvo nuotr.

Paskui informacinėje erdvėje, netgi diplomatinėje, labai stipriai reflektuota į kontrabandinių balionų krizę, kurią galima laikyti hibridiniu incidentu. Daugiausia buvo metami kaltinimai Lietuvai, kad ji vienašališkai uždarė pasienį, kad tai neteisėtas sprendimas, kenksmingas pačiai Lietuvai, jos piliečiams. Vėliau matėme daug kaltinimų, kad Lietuva pati organizuoja balionų pakėlimą, kontrabandą. Komunikaciją perėmė net Baltarusijos aukščiausi pareigūnai, diplomatijos atstovai. A. Lukašenka kelis kartus kartojo, kad Baltarusija kviečia Lietuvą dialogo, o ši neatsako. Tai buvo neteisybė, nes Baltarusija kilusią krizę iš principo bandė išnaudoti diplomatiniams santykiams su Lietuva atkurti, reikalavo, kad susitikimai vyktų tik su užsienio reikalų ministru, žemesnis lygis jiems netiko. Tačiau vis tiek tai pateikdavo, kad Lietuva nesutinka kartu bandyti užkardyti kontrabandinę veiklą.

Rusija pernai išskirtinį dėmesį skyrė Baltijos jūros regionui, Kaliningrado sričiai, pradedant nuo NATO Baltijos jūros stebėsenos misijos „Baltic Sentry“ („Baltijos sargybinis“), vėliau – NATO pratyboms Baltijos jūroje birželį. Buvo skleidžiamos žinutės, kad NATO bando išprovokuoti konfliktą ar kad jis neišvengiamai prasidės būtent Baltijos jūroje.

– Kokie dažniausi priešiško informacinio srauto naratyvai?

– Agresyviausiai ir gausiausiai buvo skleidžiama, kad NATO europinės šalys neva bando išprovokuoti Rusiją, eskaluoja karą Ukrainoje ir pan. Fiksuota labai nemažai Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pranešimų, jų pareigūnų pasisakymų, kaip NATO su ukrainiečiais neva planuoja kokias nors operacijas ar jos yra užkardytos. Bandoma mistifikuoti priešą, koks jis žiaurus, kaip pasirenka net amoralius metodus kovoti su Rusija. Pavyzdžiui, neva ukrainiečiai, padedant NATO, bandė iš vienos Rusijos oro bazės pavogti lėktuvą ir norėjo įvykdyti provokaciją – įskristi į NATO oro erdvę, o tada NATO būtų pradėjusi puolimą prieš Rusiją. Imamasi ir tokių Džeimso Bondo lygio pasakojimų.

Bandydama sugrėsminti NATO Rusija galbūt taip bando pagrįsti savo karines nesėkmes Ukrainos fronte ir ukrainiečių operacijose Rusijoje, pasiaiškinti, kodėl negali apginti savo teritorijos.

Baltijos valstybės pateikiamos kaip grėsmė, tačiau kartu ir kaip silpnos, lengvai kitų šalių manipuliuojamos. Dažniausiai visos žinutės susieina į senus naratyvus, kad mes esame rusofobiški, diskriminuojame rusų tautybės asmenis, ruošiamės karui su Rusija ir pan.

Išgalvotos istorijos

– Ar dažniau atvirai metami kokie nors kaltinimai Lietuvai, ar melagienos pridengiamos į tiesą panašiais dalykais?

– Būna įvairiai. Pavyzdžiui, gegužę vokiečių portalas „Bild“ išplatino publikaciją skambiu pavadinimu „Jei Putinas mus puls, tai bus čia“. Straipsnis buvo apie Suvalkų koridoriuje, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pasienyje, gyvenančius žmones, to regiono geopolitinę situaciją, kokios grėsmės ten kyla. Straipsnis buvo prieinamas tik prenumeratoriams.

Tačiau netrukus Rusijos informacinėje erdvėje imta platinti, kad vokiečių portalas rašo apie masinę paniką, gyventojų evakuaciją iš šio regiono, prasidėjusią po Friedricho Merzo teiginio apie Ukrainai perduotą papildomą ginkluotę. Prie to prijungti ir kiti Rusijos žiniasklaidos naratyvai, kad panika kilo ir dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Tačiau „Bild“ rašinyje nieko panašaus nebuvo, tik pateikti pokalbiai su vietos gyventojais. Žodžiu, tariamai remiantis „Bild“ straipsniu, pasipylė tikrai masinis netikrų naujienų srautas. Pavyko suklaidinti net kai kuriuos Vakarų portalus, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės „Daily Mail“ ši melagiena išplatinta teigiant, kad iš Suvalkų koridoriaus bėga žmonės, nes bijo karo grėsmės, kuri buvo išprovokuota Vokietijos kanclerio teiginių.

Kitas pavyzdys – reakcija į Baltijos šalių, Lenkijos, o vėliau ir Suomijos sprendimą pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Vos Lietuvai kovą paskelbus, kad planuojame iš jos trauktis, nors sprendimas dar nebuvo nei priimtas, nei ratifikuotas, pradėjome matyti negatyvų bendrą informacinį foną – buvo teigiama, kad toks sprendimas pavojingas civiliams, taip pat laukiniams žvėrims, o karo atveju minos niekaip neapsaugos nuo Rusijos raketų.

Kanale „Telegram“ pradėjo sklisti melaginga informacija, kad Lietuvos pilietis, vaikščiodamas Lietuvos pasienyje su Baltarusija, užlipo ant minos, jam buvo nutraukta koja ir dėl gausaus kraujavimo jis mirė. Skelbta, kad tas pilietis buvo Jonas Petrauskas. Tai mums kelia šypseną, nes suprantame, kad parenkant tokį populiarų vardą ir pavardę nepersistengta. Ta istorija vėliau buvo pakartota ir tradicinėje Baltarusijos žiniasklaidoje, pabrėžiant, kad tai buvo pirma auka dėl Lietuvos sprendimo pasitraukti iš priešpėstinių minų naudojimo konvencijos.

Dar po kelių dienų gavome užklausą iš vieno Lietuvos žiniasklaidos portalo, į kurio redakciją atėjo pilietės, teigiančios, kad yra Jono Petrausko našlė, labai gedi savo mirusio vyro, o vaikai likę be tėvo, elektroninis laiškas. Ji tikino kreipusis į policiją, tačiau ši reikalavo tylėti, nekelti šurmulio. Tad ji nebeturi, kur kreiptis, o nori ieškoti teisybės.

Portalui patikslinome, kad tai išgalvota istorija ir straipsnis išėjo su melagingų teiginių paneigimu, vadinamąja dekonstrukcija. Tai rodo mūsų žiniasklaidos atsparumą melagienoms, neskubant išplatinti, kas galbūt būtų labai sensacinga, bet neteisybė.

– Kaip Rusijos ir Baltarusijos propagandinėje erdvėje panaudojamos Lietuvai svarbios datos, socialinės politikos, kultūros, sporto temos?

– Prieš Kovo 11-ąją ir Vasario 16-ąją neretai skelbiamos istorijos siekiant paneigti mūsų teritorinį vientisumą, kartojami grasinimai – nepamirškite, kas jums atidavė Vilniaus ir Klaipėdos kraštus. Sausio 13-ąją visada pasirodo tam tikrų straipsnių, stumiančių rusišką istorijos interpretaciją, nekinta ir net plečiasi naratyvas, kad savi šaudė į savus, atrandama naujų „liudininkų“, kaip kas nors ką nors matė.

Pernai ryškiausiai išsiskyrė sporto įvykiai. Labai aktyviai reaguota į bet kokį lietuvių sportininkų pasisakymą tarptautiniuose renginiuose dėl Rusijos karo Ukrainoje, ypač į mūsų sportininkę, kuri buvo pasipuošusi marškinėliais „make russia small again“. Buvo keletas atvejų, kai neįsileidome Rusijos, Baltarusijos sportininkų į Lietuvoje vykusias tarptautines varžybas ar čempionatus. Beveik visais tokiais atvejais būdavo bent kokie penki aukštų Rusijos pareigūnų ar politikų pasisakymai, kad sportininkai yra išnaudojami valdžios, kad mes neteisingai painiojame sportą su politika ir viskas yra persismelkę rusofobija.

Skaldyti visuomenę

– Ar naudojamasi Lietuvos vidiniais politiniais ginčais, pavyzdžiui, dėl poligono Kapčiamiestyje steigimo?

– Taip. Kai Lietuvoje kilo nesutarimų dėl Kapčiamiesčio poligono, Rusija, Baltarusija tuo pasinaudojo, bandė tas įtampas pabrėžti, išryškinti, dar labiau supriešinti skirtingas visuomenės grupes. Tai prisideda prie demokratinio proceso aižėjimo. Reaguojant į naują poligoną, kaip ir į tam tikrus kitus sprendimus, bandoma juos pašiepti, sumenkinti mūsų Vyriausybę, mūsų politikos sprendimų priėmėjus, pabrėžti, kad nesusitariama tarpusavyje.

Protestai praėjusių metų pabaigoje taip pat buvo išnaudoti teigiant, kad yra planas pakeisti valdančiąją koaliciją. Baltarusijoje skelbti net keli pranešimai, neva Lietuvoje jau ruošiama ar kažkas planuoja sukelti tokią krizę, kad reikėtų pirmalaikių Seimo, o gal ir prezidento rinkimų.

– Europoje ypač nerimaujama, kad priešiškų šalių informacinėmis atakomis bandoma paveikti rinkimų rezultatus, politinį procesą. Ar įžvelgėte kokių taip leidžiančių manyti tendencijų ir Lietuvos atžvilgiu?

– Vienas iš numanomų Rusijos, Baltarusijos tikslų ir yra skaldyti mūsų visuomenę, pabrėžti įtampas šalies viduje. Vakarų auditorijai bandoma sukelti baimę, gąsdinti, kad, jei perduos kokią ginkluotę Ukrainai ar kitaip teiks jai pagalbą, bus peržengta raudonoji linija ir Vakarų šalys sulauks branduolinio ginklo ar kitokios grėsmės iš Rusijos. Tokie grasinimai Vakarų visuomenėse prisideda prie tam tikros politinės krypties pasirinkimo, paramos gynybai mažinimo. Neabejotina, kad Rusija tuo naudojasi, todėl bando patekti į Vakarų informacinę erdvę, į socialinius tinklus ir pan. Tai tikrai nenaujas metodas, tai jie jau seniai daro, bet dabar tai gal net lengviau, jei sugeba pasinaudoti moderniomis technologijomis.

– Ar plačiai naudojamas dirbtinis intelektas (DI)?

– Matome, kad jis naudojamas, ypač mėgstama, jį pasitelkiant, kurti įvairius paveikslėlius. Tačiau tekstus, kiek bandome atpažinti, didele dalimi dar rašo autoriai, nors ne visus.

Pavyzdžiui, skelbtas pranešimas, kad Gitanas Nausėda kartu su Viktoru Pranckiečiu siekia surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Labai tikėtina, kad arba buvo paimta pasenusi informacija, kas šiuo metu yra Seimo pirmininkas, bet greičiausiais naudotasi DI įrankiais, kurie neturi atnaujintos informacijos. Tačiau tos žinutės didele dalimi skirtos jų vidinei auditorijai, o jiems turbūt tokios klaidos nelabai svarbios.

DI: Rusija nuolat rengia informacinę erdvę galimiems incidentams Baltijos jūroje, kurie vidinei auditorijai būtų pristatomi kaip atsakas į neva NATO agresyvius veiksmus. Tai iliustruojama DI kuriamais vaizdais. / Dirbtinio intelekto sugeneruotas vaizdas

DI taip pat naudojamas socialiniuose tinkluose norint dirbtinai sukelti kokio įrašo matomumą arba kokios grupės dalyvių skaičių.

– Ar Lietuva, Baltijos šalys atsiduria Rusijos, Baltarusijos informacinių atakų smaigalyje daug dažniau nei toliau nuo šių nedraugiškų šalių nutolusios kitos ES valstybės?

– NATO Rytų flangas ypač svarbus, be to, čia priimta daug svarbių sprendimų gynybos ir saugumo klausimais. Dažnai minima ir Lenkija, Rumunija, kur, kaip visame rytiniame NATO flange, buvo oro erdvės pažeidimų, taip pat Jungtinė Karalystė, kaip rusai mėgsta vadinti, anglosaksų imperija, neva kontroliuojanti mažesnes šalis, tarp jų ir Baltijos.

JAV neigiamame kontekste buvo pateikiama mažiau, tai buvo susiję su Rusijos bandymu nesupykdyti naujo JAV prezidento. Netgi buvo bandymų pavaizduoti, kad JAV ir Rusija, Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas yra tapę kone strateginiais partneriais, turi tokį patį požiūrį į geopolitiką, dominuoja pragmatizmas. Anksčiau JAV būdavo vaizduojama kaip hegemonė, kuri valdo NATO ir diktuoja priešišką Rusijai politiką, o dabar sakoma, kad Europos valstybės yra susimokiusios prieš Rusiją ir netgi prieš Rusiją ir JAV, nenori taikos Europoje, nori išlaikyti įtampą regione.

DI: Rusija nuolat rengia informacinę erdvę galimiems incidentams Baltijos jūroje, kurie vidinei auditorijai būtų pristatomi kaip atsakas į neva NATO agresyvius veiksmus. Tai iliustruojama DI kuriamais vaizdais. / Dirbtinio intelekto sugeneruotas vaizdas

– Ar, be Rusijos ir Baltarusijos, stebite priešišką mums melagienų srautą kitose šalyse?

– Yra šiek tiek reakcijos iš Kinijos, ypač jei pas mus būna koks nors didesnis sujudimas kalbant apie užsienio politiką, apie santykius su Kinija. Tai atsiduria Kinijos žiniasklaidoje, kartais pakomentuoja ir tam tikri Kinijos pareigūnai.

Įdomu, kad vis dažniau matome Rusijos ir Kinijos glaudesnį bendradarbiavimą šitoje srityje. Rusijos portalai cituoja kiniškas publikacijas, tačiau jose labai matyti, kad Kinija nežino apie mus tiek daug, ir labai tikėtina, kad Rusija jiems duoda naratyvų ar netgi tekstų, kuriuos jie galėtų išplatinti.

Tikėtina, kad spaudimas iš Kinijos gali augti. Mes jai esame gal kiek per mažas kąsnelis. Tačiau mūsų partneriai iš Skandinavijos šalių, pavyzdžiui, Švedija, aktyviai stebi ir mato, kad spaudimas iš Kinijos prieš juos yra gana stiprus.

Atsparumas stiprėja

– Kokių stebite atvejų, kai priešiškų mums šalių melagienos bandomos skleisti Lietuvoje?

– Lietuvos kariuomenė analizuoja atvirą komunikaciją priešiškose mums šalyse, o kas vyksta mūsų šalies viduje, stebi jau kitos institucijos. Tačiau apskritai Vakarų šalyse darytuose tyrimuose atskleista ne viena Rusijos informacinė operacija. Naujausia susijusi su „Pravda News“ tinklu, kurį sudaro netoli 200 portalų tuo pačiu pavadinimu, tik su skirtingu domenu. Taip lokalizuojant beveik visas pasaulio šalis ir regionus skleidžiama Kremliui palanki informacija, propaganda.

Tikėtina, kad šio tinklo tikslas yra pateikti tiek daug Kremliui palankios informacijos skirtingomis kalbomis, skirtingais domenais, kad DI pradėtų ją imti iš šių portalų, nes jei informacija atsikartoja daugelyje šaltinių, vadinasi, ji yra patikima ir tinkama pateikti vartotojams.

– Ar analizuojate, kiek Lietuvos gyventojai, lojalūs priešiškoms jėgoms ar tiesiog suklaidinti, toliau tiražuoja skleidžiamas melagienas jomis dalydamiesi socialiniuose tinkluose ar kitaip? Ar didėja mūsų visuomenės atsparumas, o gal, atvirkščiai, vis lengviau ja manipuliuoti ir daryti įtaką?

– Labai sunku pamatuoti. Yra rengiama įvairių apklausų. Mano minėtas pavyzdys, kai žiniasklaidos priemonė, gavusi įtartinai atrodančią istoriją, neskuba jos platinti, kreipiasi į mus, pasitikslina, rodo atsparumą.

Į valdžią atėjus naujam JAV prezidentui, Rusijos propaganda ypač aktyviai siekė supriešinti JAV ir Europą. Europa vaizduota kaip karo Ukrainoje kurstytoja, pagrindinė kliūtis taikos deryboms.

Tikiu, kad Lietuvos visuomenė yra gerokai atsparesnė Rusijos propagandai nei Vakarų, nes mes tą propagandą matome jau daug metų.

– Ar Lietuvai reikėtų paneigti mums priešiškų valstybių melagienas, o gal nereaguoti, kad dar labiau jų netiražuotume?

– Mano požiūriu, gana veiksmingas sprendimas buvo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) iš kelių institucijų suburta analitikų grupė. Jie stebi skirtingas sritis, o susitikimuose aptariame, ką matome, galime palyginti, įvertinti, kokią grėsmę tai kelia, teikti institucijoms rekomendacijas, kaip į tai reaguoti. Bandymas sutelkti jėgas turbūt yra vienas sėkmingiausių dalykų, ką galime padaryti.

Pavyzdžiui, padedant NKVC, buvo atpažintas vadinamųjų botų veikimas feisbuko grupėje, besipiktinusioje planais dėl Rūdninkų ir Kapčiamiesčio karinių poligonų. NKVC analitikai feisbuko administratoriui pateikė surinktus duomenis, kad šioje grupėje per 80 proc. vartotojų turi neautentiškoms paskyroms būdingų požymių, o grupės administratorių autentiškumas taip pat kelia daug abejonių. Grupė buvo užblokuota.

– Ar politikai, taip pat ir aukščiausio lygio, turėtų reaguoti į ant Lietuvos ir jų pačių be pagrindo pilamą purvą?

– Čia komunikacijos ekspertų veikimo laukas – kaip jie patartų: reaguoti ar nereaguoti. Galbūt nereagavimas kartais ir yra sprendimas, nes reaguojant galima tik padidinti melagienų matomumą.

Mes, matydami kokias nors plintančias melagienas, kartais irgi pirma žiūrime, ar tai tikrai išplis, nes kartais geriau palaukti, kol jos savaime užges, nei pradėti kalbėti, po ko jos pradės papildomai plisti.

– Ar piliečiai turėtų kur nors kreiptis pastebėję, jų manymu, sistemingas melagienų atakas?

– Kalbant apie socialinius tinklus, ypač jei matoma neapykantos kalba ir tikrai aiški dezinformacijos sklaida, patarčiau kreiptis į Policijos virtualų patrulį. Jie tikrai reaguoja, turi kontaktus su socialinių tinklų administratoriais. Šie, įvertinę, ar tai tikrai melaginga informacija ir ar yra kokia nors grėsmė, į tai atitinkamai reaguoja, gali ją pašalinti, o prireikus kreipiasi į atitinkamas institucijas. Jei norime palaikyti informacinę higieną socialiniuose tinkluose, reikia nebijoti kreiptis į mūsų pareigūnus.

– Taigi informacinis karas nuožmėja?

– Tikrai taip, ir tikrai nelengva su tuo kovoti. Svarstoma, galbūt reikėtų keisti ir NATO strategiją: dabar daug kalbama apie dekonstravimą, t. y. neteisingų faktų paneigimą, tačiau kartais matome, kad tai ne visada veikia, nes kol dekonstruoji, atsiranda papildomų melų. Tad tiek Lietuvoje tarp institucijų, tiek ir platesniuose formatuose ieškoma naujų būdų, kaip kovoti su informacinėmis grėsmėmis.