Nevykdė prievolės

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 25 politinės partijos, 17-a jų dalyvauja Seimo rinkimuose.

Trys partijos (Lietuvos politinių kalinių, Tautos vienybės sąjunga, "Tvarka ir teisingumas") yra likviduojamos.

Tai paaiškėjo, patikslinus Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių sąrašus. Šis procesas privalomas dukart per metus.

O Registrų tvarkytojo iniciatyva inicijuojamas Lietuvos rusų sąjungos (steigėjas Sergejus Dmitrijevas) likvidavimas, nes partijos narių sąrašai nebuvo pateikti tris kartus iš eilės (nuo 2018 spalio 1 d.).

Šios partijos narys yra ir skandalingai pagarsėjęs, Klaipėdos miesto tarybos mandato netekęs V. Titovas, kuris mėgino savarankiškai balotiruotis šiuose Seimo rinkimuose, bet tam jam nepakako rinkėjų parašų.

Teisingumo ministerijai visos politinės partijos savo narių sąrašus privalėjo pateikti iki spalio 1 d.

Bendražygių nepakanka

Nepateikusieji sąrašų netektų galimybės pretenduoti į iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus, o du kartus iš eilės nepateikus partijos narių sąrašų, politinei partijai turėtų būti pradedama likvidavimo procedūra.

Pagal įstatymus, politinė partija turi vienyti ne mažiau 2 tūkst. narių. Priešingu atveju ji likviduojama.

Dabar narių sąrašų nepateikė Klaipėdoje registruota Žemaičių partija. Prieš pusmetį joje buvo 2 008 nariai.

Taip pat jau du kartus iš eilės savo narių skaičiaus nedeklaravo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, kuriai veikiausiai bus inicijuojamas likvidavimas. Prieš metus partija turėjo 2 012 narių.

Savo partijos narių sąrašų nepateikė ir Kovotojų už Lietuvą sąjunga, kurios steigėjas – Stanislovas Tomas, pagarsėję Vilniuje ant bibliotekos sienos kūjų suskaldęs Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

Šių metų kovą jo vadovaujamoje sąjungoje buvo 2 017 narių.

Politiniai sąrašai susitraukė

Pagal pateiktus duomenis, iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 101 75 asmenys, priklausantys kažkuriai partijai.

Per pusmetį iš partijų pasitraukė 13 320 piliečių.

Daugiausia žmonių politinėms partijoms Lietuvoje priklausė prieš penkerius metus (2015 m.) – beveik 122 tūkst.

Pati gausiausia politinė jėga dabar yra Lietuvos socialdemokratų partija, kurioje yra 16 759 nariai (partija išaugo nuo kovo 1 d., kai buvo fiksuota 16 601 narys).

Pats pikas šioje partijoje buvo lygiai prieš penkerius metus, kai jai priklausė per 22 tūkst. narių, paskui kasmet jų skaičius svyravo, mažiausiais buvo prieš pusę metų.

Antra pagal dydį (13 772 nariai) yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (nuo kovo 1 d. sumažėjo, tada buvo fiksuoti 13 957 nariai). Daugiausia konservatorių buvo 2015 m. – per 15 tūkst. narių.

Darbo partija suskaičiavo 10 770 narių (per pusmetį jų skaičius išaugo, kovo 1 d. buvo 11 047), pikas buvo pasiektas 2013 m., kai partijai priklausė per 25 tūkst. narių.

Tačiau kasmet narių skaičius šioje partijoje traukiasi.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis turi 7 119 (per 6 mėnesius jų skaičius išaugo, kovo 1 d. buvo 7 065 nariai), pikas 2017 m. spalio 1 d., kai partijai priklausė beveik 8 tūkst. narių.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienija 4 292 asmenis, trimis nariais mažiau nei prieš pusmetį.

Daugiausia narių šioje partijoje buvo lygiai prieš dvejus metus – 4 332.

Atsidūrė ties riba

Pagal įstatymus, politinė partija turi vienyti ne mažiau 2 tūkst. narių. Priešingu atveju ji likviduojama.

Ties išnykimo riba šiuo metu yra Klaipėdoje registruota politinė partija Rusų aljansas (lygiai 2 tūkst. narių, per pastarąjį pusmetį sumažėjo dviem), daugiausia jų turėta lygiai prieš ketverius metus – 2 047.

Ties riba yra ir politinė partija "Lietuvos sąrašas" su 2 004 nariais, tiesa, per 6 mėnesius prisidėjo trys bendražygiai.

Tiek pat narių turi ir partija "Jaunoji Lietuva", kuriai dar prieš pusę metų priklausė lygiai 2 tūkst. narių.