Nesaugumas dėl ateities

Nors dažnai politikai akcentuoja, kad įvairiomis išmokomis, didinama parama bus skatinamas vartojimas, statistika to dar neužfiksavo. Prasidėjus koronaviruso protrūkiui bankų pritrauktų indėlių apimtis gerokai išaugo. Tai Lietuvos bankas paaiškino tiek ūkio subjektų noru kaupti lėšas vyraujant netikrumui dėl ateities, tiek valstybės rėmimo programomis. Ypač reikšmingai indėliai padidėjo antrąjį ketvirtį – 1,8 mlrd. eurų, arba 7 proc. (iki 27,2 mlrd. eurų). Toks ketvirčio augimo tempas buvo vienas didžiausių ketvirčio prieaugių per stebėjimo istoriją, tačiau anksčiau taip sparčiai indėliai augdavo tik metų pabaigoje, o pirmąjį pusmetį nėra įprasta, kad indėliai taip didėtų.

Augo valdžios sektoriaus institucijų (610,3 mln. eurų), ne finansų bendrovių (554,8 mln. eurų) ir namų ūkių (633,0 mln. eurų) indėliai. Visi gaunamas pajamas buvo linkę kaupti. Be to, apribojus daugumą verslų, sumažėjo galimybių išleisti pinigus.

Beveik visą indėlių prieaugį lėmė išaugę indėliai iki pareikalavimo – jie padidėjo 1,7 mlrd. eurų. Einamieji indėliai bankuose sudaro 83,5 proc. visų indėlių. Už šiuos indėlius bankai nemoka palūkanų arba tam tikrais atvejais netgi taiko neigiamas palūkanų normas. Tačiau už juos tenka mokėti indėlių draudimo įmokas, todėl, Lietuvos banko teigimu, kredito įstaigos patiria nemažų išlaidų dėl sparčiai didėjusių net ir einamųjų sąskaitų.

Skolinta labai mažai

O štai griežti karantino apribojimai koronaviruso pandemijai suvaldyti ir su tuo susijęs ekonominės raidos neapibrėžtumas lėmė ir paskolų portfelio susitraukimą. Antrąjį šių metų ketvirtį paskolų portfelio grynoji vertė sumažėjo 727 mln. eurų (3,5 proc.) – iki 19,9 mlrd. eurų. Tik namų ūkiai toliau aktyviai skolinosi ir jų paskolos išaugo 182 mln. eurų (1,8 proc.) – iki 10,6 mlrd. eurų. Tiesa, portfelio pokyčių tempui įtakos turėjo ir sumažėjusi paskolų amortizacija, kurią lėmė didžiosios dalies bankų sektoriaus dalyvių taikyti laikini kredito įsipareigojimų atidėjimai (moratoriumai) nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusiems gyventojams ir šalies verslui. Pagrindinis namų ūkių paskolų pokyčių veiksnys buvo būsto paskolos.

Jekaterina Govina: Tikėtina, kad pasibaigus moratoriumų galiojimo terminams nemokių skolininkų bankuose gali daugėti.

Paskolų portfelis valdžios sektoriui 2020 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo 21 mln. – iki 0,33 mlrd. eurų, o paskolos finansų įstaigoms sumažėjo 31,4 mln. – iki 0,53 mlrd. eurų. Paskolos valdžios sektoriui ir finansų įstaigoms nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje sudarė atitinkamai 1,6 ir 2,7 proc. paskolų portfelio.

Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad bankų paskolų kokybė metų viduryje ir toliau buvo sąlyginai gera. Sparčiau blogėjusius paskolų kokybės rodiklius amortizavo skubiai pritaikytos bankų paskolų moratoriumų ir laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės. Atsiradus potencialių arba faktinių sunkumų vykdyti finansinius įsipareigojimus, gyventojai ir įmonės siekė pertvarkyti paskolų grąžinimų grafikus ir taip palengvinti finansinę naštą vyraujant neapibrėžimui dėl veiklos apribojimų trukmės ir jų poveikio. Reikšmingai išaugo restruktūrizuotų paskolų dalis portfelyje – 2,3 proc. ir metų viduryje sudarė 3,7 proc. viso paskolų portfelio.

Neveiksnių skolos priemonių dalis sumažėjo 0,06 proc. – iki 1,67 proc., tačiau tokių skolos priemonių likutis buvo 2,1 proc. didesnis nei ketvirčio pradžioje. Ne finansų bendrovių paskolų segmente neveiksnių paskolų lygis išaugo 0,3 proc. – iki 3,7 proc. Šiame segmente prastesnė buvo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paskolų kokybė – 5 proc. jų buvo neveiksnios. Namų ūkių neveiksnių paskolų dalis padidėjo 0,1 proc. – iki 2,1 proc.

COVID-19 poveikis

Pasak Lietuvos banko, finansų įstaigų pelnas mažėjo dėl išaugusių atidėjinių blogoms paskoloms. Pagal paskelbtus paskolų moratoriumus bankai nustatytus kriterijus atitinkantiems skolininkams atidėjo 0,5 mlrd. eurų paskolų, arba 2,7 proc., paskolų portfelio. Be to, paskolų mokėjimus atidėjo ir kitiems, moratoriumo kriterijų neatitinkantiems skolininkams, taigi bendrai atidėta paskolų portfelio dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė maždaug 1,4 mlrd. eurų. Pastebima, kad bankai taip pat buvo susikoncentravę į darbą su esamais klientais, jų paskolų pertvarkymą, o ne į naują kreditavimą.

"Kelis mėnesius galioję griežti karantino apribojimai, skirti koronaviruso pandemijai suvaldyti, ir su tuo susijęs ekonominės raidos neapibrėžtumas lėmė bankų paskolų portfelio susitraukimą ir reikšmingai atsiliepė finansiniam rezultatui. Dėl koronaviruso dirbdami karantino sąlygomis bankai sėkmingai išlaikė šio sudėtingo laikotarpio egzaminą. Nors jie buvo uždarę dalį skyrių, o veikiančiuose skyriuose dėl saugumo taip pat buvo ribotai teikiamos paslaugos, tačiau jos buvo pasiekiamos elektroniniais kanalais. Daugiausia dėmesio bankai skyrė esamų klientų finansinės būklės analizei, jų paimtų paskolų pertvarkymui, o ne naujų paskolų suteikimui ar klientų pritraukimui", – pristatydama bankų veiklos apžvalgą komentavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Ji atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis bankų prisijungė prie paskolų moratoriumų, kuriais sutarė, kad visi nustatytus kriterijus atitinkantys paskolų gavėjai galės kreiptis dėl paskolos mokėjimų atidėjimo iki 6 ar 12 mėn. nekeičiant kitų paskolos sutarties sąlygų. Be to, kai kurie bankai prisijungė prie valstybės įsteigtos finansų įstaigos INVEGA verslo skatinimo priemonių.

"Trumpuoju laikotarpiu šios priemonės palengvino bankų skolininkų būklę, kartu prisidėjo prie geresnio, negu tikėtasi, palūkanų pajamų surinkimo, mat atidėjus paskolos sumos dalinius grąžinimus ir dėl kitų valstybės pagalbos priemonių, išaugo skolininkų galimybės mokėti palūkanas laiku. Vis dėlto ilgesniuoju laikotarpiu dalis šių skolininkų gali susidurti su tam tikrais sunkumais grąžinti paskolas laiku. Todėl tikėtina, kad pasibaigus moratoriumų galiojimo terminams nemokių skolininkų bankuose gali daugėti", – teigė J.Govina.

Taip pat ji pridūrė, kad "ateityje bankai turės ieškoti būdų, kaip efektyviai panaudoti susikaupusias perteklines lėšas arba turės susitaikyti su gerokai mažėjančiu pelningumu."

Pelnas gerokai menko

Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį sumenko 28,6 proc., arba 51,12 mln. eurų. Pelningai dirbo dešimt bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai.

Rinkoje seniai veikiantys ir didelių pokyčių nepatiriantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, mažėjo. Tarp nuostolingų įstaigų – besireorganizuojantys, veiklą pradedantys ar nutraukiantys dalyviai.

Daugiau kaip du trečdaliai jų uždirbto 127,9 mln. eurų pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui.

"Swedbank" šiemet uždirbo 51,22 mln. eurų konsoliduoto pelno (40,1 proc. bendro bankų pelno) – 20,3 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį. SEB banko konsoliduotas pelnas smuko 29,1 proc. iki 41,572 mln. eurų (32,5 proc.). Šiaulių banko grupės pelnas šiemet sumažėjo 25,2 proc. iki 20,831 mln. eurų (16,3 proc. sistemos pelno).

Medicinos banko pelnas šių metų pirmąjį pusmetį buvo 1,506 mln. eurų, "GF banko" – 534 tūkst. eurų, "Mano banko" – 291 tūkst. eurų, tuo metu "Revolut Bank", "European Merchant Bank" ir "Fjord Bank" patyrė atitinkamai 682 tūkst., 1,641 mln. eurų ir 463 tūkst. eurų nuostolių.