Baigusi architektūros studijas M. Pelegrimienė kurį laiką dirbo architekte, administravimo ir vadybos, nekilnojamojo turto srityse. Tačiau mintyse vis kirbėjo noras turėti savo verslą. Pagaliau 2016-aisiais ji nusprendė įkurti kepyklėlę. O su prekybos tinklu „Maxima“ užmegztas bendradarbiavimas leido kepyklėlės produkcijai pasklisti po visą šalį.

Kvepiantis verslas – tarsi saugus užutėkis

„Norėjau kitokio verslo, jaukaus, greitai besikeičiančio, kūrybiško“, – sako M. Pelegrimienė. Nedidelis, nuosavas verslas jai – tarsi saugus užutėkis, nešantis daug džiaugsmo.

Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad „Ližė Smaližė“ atsirado ne tiek iš pomėgio, kiek iš išskaičiavimo. Ji pati prie krosnies dabar jau sukiojasi retai, o savo kūrybišką architektės prigimtį išnaudoja kurdama akį traukiančias pakuotes.

Tad kaip gimsta kepinių receptai? „Vien tik sau nuopelnų neprisiimčiau, jie priklauso kepyklos konditerėms, – tikina M. Pelegrimienė. – Tai kolektyvinis, kūrybinis procesas. Visuomet ieškome kažko naujo, kitokio – kuriame naujus ir pritaikome senus, gerai žinomus receptus, keičiame jų sudėtį. Taip vis daugiau išmokstame, sužinome, atrandame.“

M. Pelegrimienė pabrėžia, kad visi kepinių ingredientai – tik švieži ir natūralūs. Tešla gardumynams dažniausiai minkoma be kvietinių miltų, juos atstoja speltos, avižiniai, grikių, migdolų, ryžių ar net žirnių miltai. Nerasite kepykloje ir margarino ar kitų riebalų pakaitalų, tik sviestą, jei tinka – naudojamas rudasis cukrus, natūralus medus, tiršta grietinė, šviežia varškė. Naujieji „Maximai“ pateikti kepiniai saldinami tik džiovintais vaisiais ir uogomis: datulėmis, razinomis ar šilkmedžio uogomis.

Kepinius skanauja nuo pajūrio iki sostinės

Žaismingas „Ližės Smaližės“ pavadinimas anaiptol nereiškia, kad kepyklos asortimentas skirtas vaikams, tiesa, yra ir jiems tinkamų, sveikuoliškų gaminių. Šį pavadinimą kepyklėlei sugalvojo Miglos dukra. „Labai norėjome lietuviško pavadinimo, o šis, vos ištartas, lipo ir prilipo“, – šypsosi M. Pelegrimienė.

„Mums irgi šis pavadinimas labai patiko, – prideda „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Jis lengvas, žaismingas, lietuviškas. Tai, ko mes visuomet ieškome ir labai džiaugiamės, kad nuolat randame, nenustodami stebėtis, kiek nuostabių, kūrybingų ir mylinčių savo pašaukimą turime savo krašte. Mes visuomet atviri naujoms idėjoms, smulkiems šeimyniniams verslams, nes tikime jų potencialu ir sėkme“.

Nors kepyklėlė ir nedidelė, jos asortimentas tikrai nekuklus. Kasdien „Ližės Smaližės“ krosnyse iškepa dešimtys skirtingų rūšių kepinių, o iš viso ji gali pasiūlyti per 80 skirtingų gaminių. Maža to, kepyklėlės gardumynus skanauja ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai – jau dvejus metus jais prekiaujama „Maximos“ parduotuvių „Linkėjimų iš kaimo“ skyriuose.

„Pirmaisiais metais „Maximose“ siūlėme šešis skirtingus kepinius, dabar jų skaičius išaugęs daugiau nei dvigubai. Žmonės ypač vertina mūsų tautinio paveldo produktų liniją, sūdyto sviesto sausainius, o šią vasarą pasiūlėme ir dar vieną naujieną – sveikuoliškus sausainius be pridėtinio cukraus ir kvietinių miltų“, – vardija M. Pelegrimienė.

Kvapniuosius „Ližės Smaližės“ kepinius galima rasti 15-oje didžiųjų „Maximos“ parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.

Nuo maisto pramonės milžinų iki smulkių verslų

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos gamintojais: nuo didžiųjų šalies maisto pramonės įmonių, ūkininkų iki smulkių šeimos verslų.

„Itin džiugina matyti, kaip nedideli šeimos ūkiai ir smulkūs gamintojai, kurie iki šiol savo produkciją pardavinėjo tik lokaliai, pamažu pereina ir į didžiąją Lietuvos prekybos rinką.

Ieškome būdų, kaip padėti smulkiems lietuviškiems verslams parduoti daugiau savo pagamintos produkcijos, o pirkėjams – pasiūlyti kuo įvairesnę lietuvišką produkciją“, – sako E. Dapkienė.

Didžiosiose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse esantys specializuoti „Linkėjimai iš kaimo“ skyreliai yra partnerystės su smulkiais Lietuvos ūkininkais bei šeimų verslais pavyzdys.

Jų asortimentą sudaro šviežios lietuviškos daržovės, vaisiai ir uogos, mėsos gaminiai, įvairūs pieno produktai, kiaušiniai, skirtingų rūšių duona, sausainiai, pyragai ir kiti kepiniai, vaisių ir daržovių sultys, aliejus, medus, įvairios valgomos augalų sėklos ir kiti maisto produktai.