Jonas Paulius II (arkivyskupas Karolis Wojtyla) tapo pirmuoju po 455 metų pertraukos ne italų kilmės popiežiumi. Bažnyčios vadovu jis buvo 27 metus, tačiau vienu įtakingiausių XX amžiaus lyderių Jonas Paulius II vadinamas ne tiek dėl bažnytinių reformų, kiek dėl aktyvios kultūrinės bei diplomatinės veiklos, paskatinusios milijonus žmonių įsitraukti į įvairius socialinius judėjimus. Lietuvoje popiežius lankėsi 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis. Šis vizitas buvo nepaprastai svarbi diplomatinė ir kultūrinė parama ką tik nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai.

„Lietuvą Jonas Paulius II siekė aplankyti dar sovietinės okupacijos metais, tačiau Maskva tam įnirtingai priešinosi. Parodos dokumentai liudija jo nuolatinę paramą Lietuvai ir įtemptus santykius su sovietiniu režimu. Jonas Paulius II viešai metė iššūkį Maskvai, reikalaudamas religinės laisvės“, – sako parodos organizatoriai.

Parodos dokumentai liudija jo nuolatinę paramą Lietuvai ir įtemptus santykius su sovietiniu režimu.

Viena iškalbingiausių akimirkų – emociškai jautrus kadras, kuriame popiežius Jonas Paulius II bučiuoja Lietuvos žemę vos tik lėktuvui nusileidus Vilniaus oro uoste. Kitose nuotraukose užfiksuota popiežiaus kelionė „Mercedes-Benz“ G klasės papamobiliu („papa“ italų kalba reiškia popiežius, „(auto)mobile“ – automobilis). Techninės konkrečių papamobilių savybės paprastai neskelbiamos, tačiau žinoma, kad po 1981 m. Vatikane įvykusio pasikėsinimo į Joną Paulių II šie automobiliai pradėti gaminti su neperšaunamais stiklais. Vizito Lietuvoje metu naudotas papamobilis eksponuojamas Štutgardo „Mercedes-Benz“ automobilių muziejuje.

Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje organizavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis popiežių Joną Paulių II vadino vienu garsiausių Lietuvos laisvės šauklių. Kardinolas spaudai yra pasakojęs, kad popiežiui didžiausia vertybė buvo žmogus, todėl jis nuolat raginęs Bažnyčią eiti pas žmogų, užuot laukus, kol šis pats ateis į Bažnyčią. Vizito Lietuvoje metu popiežiui mažiausiai rūpėjo susitikimai su valdžios atstovais. Jis, žinoma, susitiko su tuomečiu prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku, tačiau Seime apsilankyti nepageidavo – visą savo laiką ir dėmesį skyrė žmonėms ir šeimoms.

Parodos nuotr.

Popiežiui buvo svarbu aplankyti Aušros vartus. Čia sukalbėta Rožinio malda buvo transliuojama per Vatikano radiją visam pasauliui. Antrąją savo apsilankymo dieną popiežius Vilniaus Antakalnio kapinėse pagerbė Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių aukų kapus, o vėliau Vilniaus Vingio parke laikė šventąsias mišias, kuriose į tikinčiuosius prabilo lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis. Į šias mišias susirinko apie 100 tūkst. žmonių.

Trečiąją vizito dieną popiežius lankėsi Kaune, kur Santakoje laikė mišias prie tam specialiai supilto kalnelio. Vėliau Kauno arkivyskupijos rūmuose jis susitiko su Lietuvos Vyskupų konferencija, apsilankė Kauno arkikatedroje bazilikoje ir susitiko su jaunimu Dariaus ir Girėno sporto centro stadione. Popiežius aplankė ir Kryžių kalną bei Šiluvą.

Po popiežiaus Jono Pauliaus II vizito visose Lietuvos vyskupijose pradėjo kurtis šeimos, jaunimo centrai, atgimė parapijos, pradėjo burtis stipri tikinčiųjų bendruomenė.

Nuo rugsėjo 4 d. parodą „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“ bus galima apžiūrėti virtualių parodų portale [6] ir Vilniaus bei Kauno viešajame transporte.