Nuomonės išsiskiria

"Kauno dieną" pasiekė informacija, kad miesto savivaldybė planuoja nukelti P.Cvirkos biustą, šiuo metu stovintį K.Donelaičio gatvėje, netoli vaikų bibliotekos. Pasidomėjome, kaip kauniečiai vertina tokius užmojus.

Kalbinti miestiečiai laikėsi skirtingų nuomonių. Vieni teigė, kad P.Cvirka tarnavo sovietinei valdžiai, todėl neturėtų likti jokio atminimo. Kiti praeiviai nebuvo tokie griežti ir ragino susitaikyti su istorija.

"Kauniečiai pagaliau atsikrato sovietiniu paminklu. Seniai buvo laikas nukelti tautos išdaviko biustą. Lietuva turi iškilių žmonių, kuriuos reikia pagerbti, o tokius sovietinius tarnus reikia visai ištrinti iš mūsų istorijos", – griežto žodžio negailėjo garbaus amžiaus kaunietis Juozapas.

Seniai buvo laikas nukelti tautos išdaviko biustą.

"Žinote, labai keistai atrodo, kai KGB agentų Lietuvoje visai neliko, neviešinamos pavardės, kai kuriems pakako tik neva atsiprašyti ir taip nuo savęs nuėmė vykdytų žiaurumų skraistę. Staiga didžiausiais tautos priešais tapo Salomėja Nėris, P.Cvirka ir Donatas Banionis. Man tokia logika labai keista. Jei tik tokie tautos priešai buvo, tada labai liūdna istorijos interpretacija. Dabar ir su tais paminklų nukėlimais tarsi norima visą sovietų žiaurumą nurašyti rašytojams.

Užtektų aiškinimo, kad tam tikru laikotarpiu kūryba labiau atspindėjo tautiškas idėjas, o kitu laiku – sovietines. Bet ne iš karto tokius kūrėjus paversti didžiausiais kaltininkais, kad Lietuva buvo okupuota. Nemanau, kad paminklų nukėlimas atspindės visapusišką istoriją", – visai kitokią nuomonę išsakė kaunietė Martyna.

Turi patvirtinimą

Lietuvos šaulių sąjungos atstovai su dienraščiu pasidalijo Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės išvada dėl P.Cvirkos biusto. Dokumente rašoma, kad ši grupė pritaria, jog biustas būtų nukeltas.

"Pranešame, kad Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė, pritardama šešių organizacijų pasirašytam reikalavimui pašalinti P.Cvirkos biustą, esantį K.Donelaičio g. 13, perdavė šį reikalavimą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kad tarybos nustatyta tvarka būtų organizuojama netinkamo paminklo pašalinimo procedūra", – raštą pasirašė darbo grupės vadovė Jūratė Elena Norvaišienė.

Galutinio sprendimo nėra

"Kauno diena" praėjusią savaitę paprašė, kad savivaldybės atstovai patikslintų, kada planuojama nukelti P.Cvirkos biustą. Tačiau paaiškėjo, kad galutinio sprendimo dar nėra ir šiuo klausimu vis dar diskutuojama.

"Suprantama, kad P.Cvirkos paminklo likimo klausimas – poliarizuojantis visuomenę. Neneigdami rašytojo indėlio į lietuviškosios literatūros istoriją, vis dėlto turime sau pripažinti, kad jo politinė veikla buvo pragaištinga Lietuvai. P.Cvirka sąmoningai pasirinko kolaboravimą su sovietiniu režimu ir buvo vienas Lietuvos nepriklausomybės duobkasių – visa tai nedviprasmiškai konstatuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2019 m. gruodžio 3 d. parengta istorinė-ekspertinė išvada.

Tad tiesiog paklauskime savęs, ar derama vieta P.Cvirkos biustui stovėti Mykolo Sleževičiaus – iškilaus tarpukario valstybės veikėjo – namų K.Donelaičio g. 13 kieme? Tiesa, galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Tai ketinama padaryti per kelias artimiausias dienas ", – "Kauno dienai" sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

S.Rimas teigia, kad sprendimas dėl P.Cvirkos biusto bus priimtas artimiausiomis dienomis.

Remiasi centro išvada

Specialistas pridėjo nuorodą į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro padarytą išvadą, kurioje rašoma, kad Liaudies Seimo rinkimuose P.Cvirka dalyvavo kaip oponentų neturintis kandidatas, rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius.

Taip pat nurodoma, kad 1940 m. liepos 17 d. P.Cvirka įstojo į Lietuvos komunistų partiją, įgydamas dvigubas – aukščiausias administracinės ir politinės šalies valdymo galias.

"Lietuvos ir kitų okupuotų Baltijos valstybių aneksijos įforminimo kombinacija buvo suderinta liepos 17-ąją. Po kelių dienų iš Lietuvos komunistų buvo sudaryta komisija Liaudies Seimo darbui organizuoti", – dėstoma padarytoje išvadoje.

Vilniuje dėl rašytojo paminklo nesibaigiantys ginčai

Jau keletą metų sostinėje nerimsta diskusijos dėl Petro Cvirkos paminklo. Praėjusį mėnesį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad iki Seimo rinkimų jokių sprendimų dėl paminklo nepriims.

Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Vilniaus miesto merą ir savivaldybės tarybos narius, siūlydami paskubinti paminklo nukėlimą.

"Artėja Lietuvos sovietinės okupacijos 80-metis, o Vilniaus centre vis dar saugomas Stalino saulės nešėjo P.Cvirkos monumentas. Esame tvirtai įsitikinę, kad stalinistinio, komunistinio teroro aukos nusipelno didesnės pagarbos, o P.Cvirkos paminklo nukėlimas galėtų būti vienas iš tokios pagarbos deramos išraiškos pavyzdžių", – rašoma konservatorių kreipimesi merui.

Užmojai Vilniuje nukelti P.Cvirkos paminklą – be rezultatų.

"Žinome, kad savivaldybė organizuoja kūrybines dirbtuves dėl aikštės, diskusiją, tačiau viskas nepaprastai lėtai juda. Mano komentaras paprastas – tokiu tempu eidami sulauksime ir 1941 06 14 trėmimų 80-mečio", – agentūrai ELTA sakė A.Anušauskas.

Seimo narys įsitikinęs, kad paminklas neturi stovėti išskirtinėje miesto aikštėje. "Vilnius – gyvas ir besikeičiantis miestas, keičiasi ir sostinės erdvės. P.Cvirka buvo paskirtas butaforinio Liaudies Seimo atstovu ir 1940 m. su kolaborantų delegacija vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų inkorporuota į SSRS sudėtį. Jam skirtas paminklas šiandien nebeturi stovėti išskirtinėje Vilniaus aikštėje", – teigia A.Anušauskas.

Jam pritarė ir parlamentaras A.Ažubalis. "Monumentas stovi valstybės sostinės centre. Kokią kolektyvinę jaunosios kartos tapatybę formuoja paminklas, pagerbiantis valstybės naikinime dalyvavusį asmenį? Todėl prašome artimiausiu metu imtis priemonių ir nukelti P.Cvirkos paminklą", – sakė A.Ažubalis.

Artėja Lietuvos sovietinės okupacijos 80-metis, o Vilniaus centre vis dar saugomas Stalino saulės nešėjo P.Cvirkos monumentas.

Vilniaus meras atkreipė dėmesį, kad artėjančių rinkimų kontekste istoriniai klausimai gali tapti patogiu įrankiu priešiškoms užsienio tarnyboms siekiant suskaldyti visuomenę.

"Todėl sąmoningai, įvertinus šias aplinkybes, iki rinkimų sprendimai nebus priimami. Kviečiu iki rinkimų šio klausimo nepolitizuoti ir susilaikyti nuo manipuliavimo šia tema", –  agentūrai ELTA mero komentarą perdavė jo atstovė spaudai Ieva Dirmaitė.

Meras primena, kad šiuo metu vyksta aktyvios kūrybinės dirbtuvės dėl visos aikštės.

"Noriu darsyk pažymėti, kad tai nėra tik paminklo klausimas, tai yra kompleksinis visos teritorijos transformacijos ir pritaikymo vilniečių reikmėms klausimas. Sprendimai dėl skvero teritorijos bus priimti apgalvotai, įvertinus visas rizikas, atsižvelgus į visuomenės, mokslininkų, ekspertų, architektų, urbanistų išvadas, remiantis atliktais tyrimais, dirbtuvių išvadomis, kam ir ruošiamės", – atsakyme Seimo nariams nurodė Vilniaus meras R.Šimašius.

"Kauno diena", ELTA inf.

Nuvertus vieną P.Cvirką, istorija nepasikeis

Priminsime, kad paminklo nukėlimui Vilniuje priešinasi ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

"Mano požiūriu, nukelti paminklą P.Cvirkai būtų neteisingas žingsnis", – "Kauno dienai" dar pernai teigė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja, poetė Aušra Kaziliūnaitė,

"Jeigu pasigilintume į P.Cvirkos biografiją, pamatytume, kad jis mirė 1947 m., praėjus vos dvejiems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai iš laiko perspektyvos kalbame apie sovietmetį ir sovietų įvykdytus nusikaltimus, turime iškart turėti omenyje, kad tai, kas šiandien mums atrodo savaime aiškūs dalykai, tuo metu nebuvo tokie savaime aiškūs dalykai, – sakė A.Kaziliūnaitė. – Kitas dalykas – tokiu būdu, tiesiog nukeldami paminklą, mes istorijos nepakeisime. Manau, šiuo atveju mums kaip tik reikėtų tas istorijos pamokas prisiminti ir stengtis kritiškai apmąstyti tai, kas įvyko, kodėl įvyko, kad tai nepasikartotų. Nereikėtų istorijos suvokti kaip kažkokio dvimačio, plokščio proceso. Tas paminklas – geras priminimas apie tai, kas įvyko, ir apie tą laiko nevienprasmiškumą."