„Pasidarė aišku, kad potencialo intelektualinio turime daug daugiau nei jo išnaudojame. Norint pasiekti tuos rezultatus, kaip kituose sektoriuose, mums reikia pakeisti veikimo principus. Matau daug konkurencijos, savo vagos arimo ir šiek tiek per mažai bendradarbiavimo ir ambicijos“, – ketvirtadienį teigė sostinės meras Remigijus Šimašius.

„16 institucijų susitarė veikti kartu ir dalintis informacija, rodyti planus, paremti viena kitą, ne tik konkuruoti viena su kita“, – pridūrė ji.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad iki šiol įmonės daug metų dirbo viena kryptimi, bei pridūrė, kad jau greitai bus pristatyti konkretūs projektai, gimę šioje platformoje.

„Vilniaus vandenys“ ir „Vilniaus šilumos tinklai“. Didelė „Vilniaus vandenų“ nuotekų valykla atiduoda daug šilumos energijos, kuri išgaruoja į orą, prisideda prie CO₂ emisijos. Tai sinergija tarp šių dviejų įmonių leis išgaruojančią šilumą surinkti ir panaudoti miestiečių poreikiui. Tai didelės investicijos, bet tuo pačiu tai didelė perspektyva žengti į priekį“, – sakė V. Benkunskas.

Anot „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovo Gerimanto Bakano, per 10 metų investicijos į projektus galėtų siekti 250 mln. eurų, tačiau prisijungiant vis daugiau įmonių prie platformos, investicijos galėtų didėti.

„Vien šioje platformoje kol kas skaičiuojame, kad 10 metų perspektyvoje investicijos sieks 250 mln. eurų. Planuojame, kad visos investicijos bus atsiperkančios. Šiais sprendiniais planuojame sumažinti 400 tūkst. tonų CO₂ išmetimo“, – sakė G. Bakanas.

Vien šioje platformoje kol kas skaičiuojame, kad 10 metų perspektyvoje investicijos sieks 250 mln. eurų.

Vilniaus mero teigimu, tikimasi pritraukti daugiau investicijų į nekilnojamojo turto (NT) sektorių.

„Tikslas turėti kuo daugiau projektų, ypač su NT plėtra, nes ten yra daugiausia neišnaudotų galimybių. Tikimės, kad didžioji dalis turbūt bus ne valstybės ir savivaldybės įmonių, bet, tikimės, ir privačių investicijų“, – teigė R. Šimašius.

Jis taip pat pridūrė, kad papildomų kaštų vykdant šį projektą nebuvo patirta.

„Tai nebuvo projektas, kuriam reikėjo samdyti išorės žmones. Atskirų kaštų nepatyrėme“, – sakė meras.

Platforma siekiama įgyvendinti iniciatyvas, skirtas klimato kaitos mažinimui, kurti švarias inovacijas energetikos sektoriuje, plėsti atsinaujinančius energijos išteklius, skatinti žiedinę ekonomiką, telkti bendruomenes ir investuoti į žalią ir neutralaus poveikio klimatui Vilnių.

Atvira platforma sutvirtinta memorandumu, kurį, be iniciatorių Vilniaus miesto savivaldybės ir „Vilniaus šilumos tinklų“, jau pasirašė „Ignitis grupė“, EPSO-G, Registrų centras, „Axioma Metering“, „BOD Group“, „Solitek“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, investiciniai fondai „BaltCap“, „Katalista Ventures“ bei mokslo atstovai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Vilniaus slėnių asociacija.