Svarbi tradicija

Šio renginio aleksotiškiai nekantriai laukia kiekvienais metais. Dažniausiai užsiregistruoja nuo 100 iki 150 žmonių, tačiau šį kartą susirinko 79 dalyviai. Aleksoto bendruomenės centro valdybos pirmininkė Steputė Račkauskienė spėlioja, kad taip nutiko dėl itin karštų orų: "Galbūt išsigando žmonės, visgi pranašauja apie 30 laipsnių karščio, o pas mus važiuoja nemažai vyresniojo amžiaus žmonių ir vaikų."

Renginys sulaukia įvairaus amžiaus dalyvių susidomėjimo. Šiemet vyriausias dviratininkas žygyje buvo 80-metis Sigitas, o jauniausia – vienų metukų Gytė.

Nors trasa siekia 16 km, ją itin mėgsta šeimos. Didžiausia sekmadienį važiavusi šeima buvo iš Mastaičių atvykę Žukauskai – užsiregistravo net dvylika šeimos narių. Aleksotiškiams Rūtai ir Mindaugui šis žygis – šeimos tradicija. Jie dar nebuvo susituokę, kai važiavo pirmą kartą, o šiemet keliavo kartu su dviem savo vaikais – Elena ir Jurgiu.

Apgalvotas maršrutas

Žygio dalyviai kelionę pradėjo prie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo esančio žuvusių lakūnų memorialo. Jame kabo žuvusių aviatorių atminimo lentelės, netgi tų, kurių kūnai niekada nebuvo surasti. Čia dalyviai padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė visus pilotus.

Po pagerbimo ceremonijos dviratininkai, lydimi policijos ir greitosios medicinos ekipažų, nusileido Aleksoto kalnu ir važiavo iki Santakoje esančio paminklo, skirto popiežiui Jonui Pauliui II. Gėlių žygio dalyviai padėjo ir čia, kadangi šiemet gegužę popiežiui būtų sukakę 100 metų.

Mes šiandien leidomės į šį 16 km žygį, kuris neprilygsta lakūnų kelionei, tačiau taip parodėme, kad niekados nepamiršime jų žygdarbio.

Kita žygio stotelė – Vidaus vandens kelių direkcija, o vėliau žygio dalyviai patraukė iki Lampėdžių pušyno, kuriame vyko Kauno bendruomenių protmūšis. Į žygį, be Aleksoto bendruomenės, prisijungė ir Vilijampolės, Lampėdžių bei Romainių. Aleksoto bendruomenės centro atstovų teigimu, stiprų ryšį reikia palaikyti ne tik savo aplinkoje, bet ir su kitomis miesto bendruomenėmis bei seniūnijomis, o tokie renginiai – puiki proga susidraugauti.

Galiausiai dviratininkai įveikė paskutinę kelionės atkarpą, kai nuo Lampėdžių miškų keliais ir pievomis važiavo iki Nemuno ir Nevėžio santakos. Čia visų laukė virta grikių košė ir meduoliai, tarti paskutiniai padėkos žodžiai ir paskelbta sėkmingo žygio pabaiga.

Prieš 87 metus

Prieš prasidedant kelionei, S.Račkauskienė priminė garsųjį S.Dariaus ir S.Girėno skrydį.

1933 m. naktį iš liepos 16 į 17 d. lietuviai nesulaukė eksperimentinio "Lituanica" lėktuvo, kuris, perskridęs Atlanto vandenyną, 2 val. nakties turėjo nusileisti Aleksoto aerodrome. Ryte paskelbta, kad lakūnų valdomas lėktuvas sudužo Soldino apylinkėse.

1933 m. liepos 19 d. į aerodromą Aleksote parskraidinti pilotų kūnai. Vokiečių lėktuvą, skridusį iš Soldino, lydėjo dar devyni lietuvių lėktuvai. Orlaivis, prieš nusileidžiant, miestą apskrido tris kartus.

Šalia aerodromo esanti S.Dariaus ir S.Girėno gatvė yra vienintelė, kuriai suteiktas šis pavadinimas, tik ką nusileidus lėktuvams iš Soldino.

"Kad ir kokia tragiška šios istorijos pabaiga, skrydis suvienijo Lietuvą, ją išgarsino. Mes šiandien leidomės į šį 16 km žygį, kuris neprilygsta lakūnų kelionei, tačiau taip parodėme, kad niekados nepamiršime jų žygdarbio", – kalbėjo S.Račkauskienė.