LSA siūlo, kad viešuosiuose pirkimuose būtų vertinamas konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių mokamas darbo užmokesčio vidurkis, taip pat ar įmonė turi kompetentingų darbuotojų atlikti nurodytus darbus. Šiandien viešuosiuose pirkimuose susiformavusi praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, o darbams atlikti persamdo subrangovus.

Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiesiems feniksams.

"Rangovas, įsteigtas tik vienam konkrečiam projektui ir neturintis nuolatinių darbuotojų, konkurse gali pasiūlyti mažesnę kainą nei tas rangovas, kuris turi nuolatinių darbuotojų, investuoja į jų kvalifikaciją bei darbų saugą. Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiesiems feniksams. Tokios įmonės negali ir net neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą ir nesąžiningai pasipelnyti. Tai iškraipo teisingą konkurenciją ir nekuria jokios pridėtinės vertės valstybei, o tik skatina šešėlinę ekonomiką. Prisiminkime dar visai neseniai liūdnai nuskambėjusius ir visai visuomenei svarbius atvejus – Kauno stadiono statybas ir Gedimino kalno rekonstrukciją, kurie puikiai iliustruoja spragas viešųjų pirkimų procese", – sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Anot Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, valstybei reikia skatinti sąžiningą ir atsakingą verslą: "Turime ieškoti būdų kaip palaikyti tuos darbdavius, kurie moka sąžiningus atlyginimus, aprūpina darbuotojus reikalinga darbo technika ir skiria dėmesį darbų saugai."

Atkreipiamas dėmesys, kad statybos sektoriuje nelegaliai dirba 22–23 tūkst. asmenų.

LSA taip pat siūlo parengti standartines projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutarčių sąlygas viešuosiuose pirkimuose.

"Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato jų vykdytojams nesąžiningas sąlygas, kurios realiai nėra subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu. Trūkstant rinkoje užsakymų, įmonės rizikuoja ir apsiima darbus bet kokiomis primestomis sąlygomis. Nesugebėdamos įvykdyti sutarčių sąlygų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neįgyvendintus projektus valstybės valioje. Todėl subalansuota sutartis yra vienas iš sėkmingai įgyvendintų projektų garantų, neleidžia elgtis neatsakingai, o tokia praktika jau yra plačiai taikoma Skandinavijos valstybėse", – teigia D.Gedvilas.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) laikinosios vadovės Jovitos Petkuvienės, VPT standartizuotų sutarčių idėją palaiko ir jau dirba prie jos įgyvendinimo.

"Tikimės, kad liepos 24 d. jau turėsime parengtas standartizuotas sutartis, kurias šiuo metu deriname su Centrine projektų valdymo agentūra. Šių sutarčių naudojimas viešųjų pirkimų procese ne tik tiekėjams palengvins dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, bet ir leis perkančiosioms organizacijoms sutaupyti daug resursų, nes nebereikės specialiai ruoštis, o tik susipildyti reikiamus duomenis", – paaiškino J.Petkuvienė.