Juk pastato įsigijimas, remontas, priežiūra   kainuos dešimtis milijonų eurų, kuriuos galima būtų investuoti į miestui reikalingesnius projektus.

Net jeigu ir būtų įkurtas koks nors muziejus, kaip, pavyzdžiui, siūloma Kaune, arba kitas visuomeninės paskirties objektas, tai būtų per didelė našta Klaipėdos miestui.

Sakykime, būtų sukišti miesto milijonai ir atidaryta kokia nors meno dirbtuvė, kada ji atsipirktų? Niekada.

Tokia iniciatyva ne tik neatsipirktų, bet ir būtų našta Klaipėdai: reikėtų mokėti už didelių patalpų išlaikymą, eksploataciją, einamuosius remontus, meno dirbtuvei iškart reikėtų direktoriaus, pavaduotojų, sargų, valytojų ir panašiai.

Tokia meno dirbtuvių idėja jau buvo mėginama prakišti, kai buvo kalbama apie dar vieną galvos skausmą – buvusį VPK pastatą Jūros gatvėje. Tai – dar viena kartuvių kilpa miestui.

Todėl geriausia išeitis šiuo atveju, nors ji, suprantama, gal ir ne pati humaniškiausia, būtų senąjį centrinį paštą parduoti kokiam nors privačiam investuotojui.

Tegul jis ir sprendžia, ką daryti tame istoriniame pastate: kurti muziejų, kazino ar striptizo namus.

Klaipėdos miestui su jo problemomis perimti tokias patalpas būtų itin didelė našta.

Juk šiaip jau visi matome, kad biudžeto pinigų reikia rimtesniems dalykams.

Pirmiausia, miesto gatvių remontui, šviesoforų žaliosios bangos linijų diegimui, asfaltavimui, viešųjų erdvių sutvarkymui, apšiurusių pastatų remontavimui, kad miestas būtų tinkamas civilizuotai gyventi ir nedarytų gėdos prieš užsieniečius.