Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, daugiausia būstui skolinasi 27-31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.

„Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, o tai gyventojams suteikia daugiau galimybių svarstant apie pirmojo būsto įsigijimą arba seno keitimą nauju“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

Banko duomenys rodo, kad 2019 metais, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai įsigijo beveik 6 proc. daugiau būstų, o vidutinė būsto paskola, išaugusi maždaug 7 proc., viršijo 71 tūkst. eurų.

Pavelas Ladziato. „Swedbank“ nuotr.

Pasak P. Ladziato, išaugusiai vidutinei paskolos sumai įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, nes sostinėje būstas yra brangiausias ir jo čia parduodama daugiausiai.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2017 metais Vilniuje buvo sudaryta 34 proc. paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo, o praeitų metų antroje pusėje ši dalis išaugo iki 47 procentų. Vilniuje naujos statybos būsto įsigijimai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių.

„Jau ne pirmus metus stebime dar vieną tendenciją – gyventojai, prieš kurį laiką gana aktyviai skolinęsi individualiems namams, vėl perka daugiau butų. Bendras būsto paskolų skaičius butui įsigyti pernai išaugo 14 proc., taip pat didėjo būsto paskolų portfelio dalis, skirta butams įsigyti – pernai mūsų banke ji siekė 69 proc.“, − pranešime cituojamas „Swedbank“ atstovas.

„Swedbank“ duomenimis, vidutinis besiskolinančiojo amžius siekia 34 metus, tai – išsilavinęs ir susituokęs didmiesčio gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas.