Iš tiesų to nužmogėjimo tiek daug, kad dažnai nebegali susivokti, kas čia apskritai vyksta, – įkyrėjęs balansavimas tarp niekšybės ir tiesiog fiziologinio kvailumo taip sujaukė mūsų gyvenimą, jog, regis, esame priversti stebėti nesibaigiantį pikto lunatiko pasivaikščiojimą.

Štai Vilniuje piketas dėl gamtos teršimo vyko prie fabriko Grigiškėse.

Tačiau uostamiestyje piketas organizuotas ne prie "Grigeo Klaipėda", o prie savivaldybės, kuri metus bylinėjosi, kad ikiteisminis tyrimas dėl taršos pagaliau būtų pradėtas.

Mat čia šitas smirdintis reikalas jau seniai virto politinių manipuliacijų įnagiu. Viena ponia, mėgstanti versti viršininkus iš posto ir pati atsisėsti į jų vietą, taip trokšta mero kėdės, kad rauda į pagalvę naktimis, o čia artėja ir rinkimai į Seimą – dar viena kasytis verčianti pagunda.

Liberalų sukurptas neva atviros žiniasklaidos ruporas, ėmęs paramą iš "Grigeo Klaipėda", ne grąžina gautus purvinus pinigus, bet rengia tiesioginę transliaciją apie savo rėmėjų padarytą niekšybę. Kaip sako pats partinio portalo asas, gerais žodžiais skrandžio neužkiši.

Tradicinė žiniasklaida visą savaitę kalbina ne prokurorę G. Skersinskytę, kuri per bemiegę parą demaskavo "Grigeo Klaipėda" nusikaltimą, o karjeros trokštančią abejotinos reputacijos politikę, tą naktį ramiai sau trūnijusią lovoje.

O jeigu jau kalbame apie teršalus, tai gal šis atvejis pravers akis tiems, kurie Klaipėdoje statė strateginį taršos šaltinį – SGD terminalą, kad tik Lietuva toliau naudotų rusiškas dujas ir terštų atmosferą.

E. Gentvilas atskleidė, jog bankai net nenori tokiam objektui duoti paskolų, nes iškastinio kuro naudojimą laiko nusikaltimu gamtai. Tačiau mūsų valstybės dundukai pasiruošę į šį reikalą sumerkti net 1,2 milijardo.

Ar tai nėra dar vienas nusikaltimas, šalia kurio "Grigeo" niekšybė panaši į baltojo nieko dainelę?