- Redas Grinevičius [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Išeinančių metų archyve – ne vien ryškiausios sporto pergalės ar skaudžiausios nesėkmės, naujų talentų blyksniai ar karjeros saulėlydį pasitikusių atletų liudijimai. 2019-ųjų metraštyje – ir atminties puslapiai apie tuos, kurių jau nebėra tarp mūsų.
Treneris – asmenybė
Šiemet sausį nustojo plakusi buvusio ilgamečio Lietuvos kūno kultūros akademijos (dabar – Lietuvos sporto universiteto) rektoriaus, vieno iškiliausių šalies edukologų habilituoto socialinių mokslų daktaro profesoriaus 86-erių metų Kęstučio Miškinio širdis.
"Treneris – vienas iš nedaugelio žmonių, kurių asmenybė glaudžiai susijusi su veiklos rezultatais. Todėl šiuolaikinio trenerio neįmanoma įsivaizduoti be didelės erudicijos, aukšto kultūros lygio, nepriekaištingo dorovingumo. Jeigu sporto pedagogas nori etines vertybes, surašytas knygose, perkelti į savo auklėtinių širdis ir protą, jis pats turi būti asmenybė. O asmenybė yra tas pedagogas, kuris etines vertybes patvirtina savo elgesiu kasdieniame gyvenime", – vienoje savo knygų rašė K.Miškinis.
Žinomo sporto mokslininko karjera buvo susijusi ir su boksu. K.Miškinis yra treniravęs legendinį Lietuvos kovotoją, olimpinį vicečempioną ir triskart Europos čempioną Ričardą Tamulį.
Jeigu sporto pedagogas nori etines vertybes, surašytas knygose, perkelti į savo auklėtinių širdis ir protą, jis pats turi būti asmenybė.
Sausį Lietuvos krepšinio bendruomenė neteko nusipelniusio trenerio 96-erių Stasio Ruzgailos, išugdžiusio Gintarą Krapiką, Gintarą Einikį, Romaną Brazdauskį, Alvydą Pazdrazdį, Vilmantą Matkevičių.
Čempionų likimai
Vasarį mirtis pasiglemžė 1966-ųjų pasaulio futbolo čempioną anglą Gordoną Banksą (jam buvo 81-i) ir keturiskart olimpinį šuolių su slidėmis čempioną 55-erių suomį Mattį Nykaneną.
G.Banksas – vienas geriausių visų laikų vartininkų. Jo sugebėjimus yra patyręs ir futbolo karalius Pele.
"Per savo gyvenimą įmušiau daugybę įvarčių, tačiau žmonės dažniausiai manęs klausinėja apie 1970-ųjų pasaulio čempionato mačą, kai mano smūgį neįtikėtinai atrėmė G.Banksas. Šis vyras turėjo stebukladario savybių", – yra pareiškęs Pele.
1966-aisiais į simbolinę pasaulio čempionato vienuolikę kartu su G.Banksu buvo išrinkti dar trys Anglijos rinktinės žaidėjai – George'as Cohenas, Bobby Moore'as ir Bobby Charltonas, taip pat portugalai Vicente, Mario Coluna ir Eusebio, argentinietis Silvio Marzolinis, vengras Florianas Albertas bei vokiečiai Franzas Beckenbaueris ir Uwe Seeleris.
Neprilygstamasis: M.Nykanenas šuolių su slidėmis bendruomenei – kaip L.Messi futbolo gerbėjams / AFP nuotr.
M.Nykanenas triumfavo Sarajevo (1984 m.) ir Kalgario (1988 m.) žiemos olimpinėse žaidynėse, be to, penkis kartus tapo pasaulio čempionu.
"Mattis buvo šuolių su slidėmis Lionelis Messi ar Maradona, – teigė Suomijos šuolių su slidėmis federacijos vadovas Clas Brede Brathenas. – Jis mūsų sportą pakėlė į kitą lygį. M.Nykannenas – herojus ir idealas ne vienai kartai."
Deja, olimpinio čempiono asmeninis gyvenimas susiklostė ne taip sėkmingai – sportininkas buvo įnikęs į alkoholį, du kartus nubaustas laisvės atėmimu už smurtą.
Iš gyvenimo – savo noru
Kovo mėnesį sporto pasaulis neteko triskart pasaulio dviračių treko čempionės, Rio De Žaneiro olimpiados vicečempionės 23-ejų amerikietės Kelly Catlin.
Dviratininkė buvo rasta negyva savo namuose Kalifornijoje. Jos tėvas Markas patvirtino, kad K.Catlin pati pasitraukė iš gyvenimo.
"Kelly mums buvo daugiau nei sportininkė", – sakė JAV dviračių sporto federacijos vadovas Robas DeMartini.
Balandį mirė aštuoniskart Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) čempionas, buvęs ilgametis Bostono "Celtics" žaidėjas 79-erių Johnas Havlicekas.
Gegužę anapilin iškeliavo triskart "Formulės-1" automobilių pasaulio čempionas 70-metis austras Nikis Lauda.
Legenda: N.Lauda sakydavo, kad gimė du kartus – pirmiausia 1949-aisiais, o antrąsyk – po kraupios avarijos 1976-aisiais /"Reuters" nuotr.
1976-aisiais per lenktynes Vokietijoje užsiliepsnojo N.Laudos vairuojamas "Ferrari". Sportininkas stipriai apdegė, apsinuodijo dujomis. 2018-aisiais jam buvo persodinti plaučiai.
"Visi pasirengę lipti per kitų galvas, kad tik laimėtų. Jeigu nori ko nors pasiekti automobilių sporte, privalai būti vienišius, didžiausias egoistas. Dabartiniai lenktynininkai jau 18-os dalyvauja "Formulės-1" varžybose, tačiau jie temoka spausti akceleratorių ir sukioti vairą, nes neturi jokių galimybių tobulėti kaip asmenybės", – kartą yra pasakęs N.Lauda.
Teisėjavo šešeriose žaidynėse
Liepą, eidamas 56-uosius, žuvo 1984-ųjų olimpinis bokso čempionas, profesionalų keturių svorio kategorijų čempionas amerikietis Pernellas Whitakeris.
Per gatvę einantį boksininką partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis.
Rugsėjį Lietuva neteko 1968-ųjų olimpiados irklavimo bronzos medalio laimėtojo, pasaulio bei Europos vicečempiono 79-erių Juliaus Vytauto Briedžio.
Žinomas irkluotojas buvo vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrimo iniciatorių.
Spalį mirė 1968-ųjų žaidynių ugnį Meksiko olimpiniame stadione įžiebusi meksikietė Enriqueta Basilio – pirmoji moteris pasaulyje, kuriai buvo patikėta atlikti šią garbingą misiją.
71-ų E.Basilio praeityje buvo lengvaatletė, jai priklausė keli Meksikos bėgimo rekordai.
Spalio 30-ąją visiems laikams atsisveikinome su Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo patriarchu Zigmantu Raudoniumi. Jam buvo 84-eri.
Z.Raudonius buvo ilgametis Baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius. Teisėjavo šešeriose olimpinėse žaidynėse (1980 m. Maskvoje, 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje, 2000 m. Sidnėjuje, 2004 m. Atėnuose, 2008 m. Pekine), dvylikoje pasaulio čempionatų.
"Puiki buvo pirmoji karta – Vladas Česiūnas, Artūras Vieta, Natalija Kalašnikova, Anatolijus Korolkovas, Petras Šiurskas, Romualdas Vienažindis, jau užaugo ir trečioji – turime pasaulio, Europos čempionų", – viename interviu džiaugėsi Z.Raudonius.
Lenktyniavo su tėvu
Amerikietis Harrisonas Dillardas pasaulio sporto istorijoje žinomas kaip vienintelis lengvaatletis, per vienas olimpines žaidynes iškovojęs 100 m ir 110 m barjerinio bėgimo aukso medalius.
Įamžino: buvęs JAV sprinteris H.Dillardas prie jo pergalėms skirto paminklo / cleveland.com nuotr.
Tai jis padarė 1952-aisiais Helsinkyje. Tąkart JAV vyrų bėgimo estafetės 4 po 100 m komanda (H.Dillardas, Deanas Smithas, Lindy Remigino ir Andy Stanfieldas) finale varžybas užbaigė per 40,1 sek., o pats H.Dillardas 110 m barjerinio bėgimo rungtį – per 13,7 sek.
Legendinis 96-erių sprinteris mirė šiemet lapkričio 15-ąją.
"Greitį paveldėjau iš savo tėvo. Jis mane lengvai aplenkdavo netgi tuomet, kai buvau keturiolikmetis ir jau sportavau", – savo prisiminimuose rašė H.Dillardas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [12]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/redas-grinevicius
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/945827
[5] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/sporto-legendos
[6] https://kauno.diena.lt/zymes/netektys-1
[7] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/mire-2019
[8] https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/klaipedos-regione-netekciu-kupinas-savaitgalis-1187261
[9] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/tragedijos-zaizdas-drasko-palikimo-dalybos-1184733
[10] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/tragedijos-zaizdas-drasko-palikimo-dalybos-1184733#comments
[11] https://kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/rusijos-pajegos-praejusia-para-ukrainoje-neteko-1-320-kariu-1183156
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/ltg-link-vip-sales-atidarymas-1201528
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledoms-dekoruoto-traukinio-pristatymas-1201525
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-susitiko-su-kandidate-i-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministrus-r-popoviene-1201516
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-finansu-ministrus-r-sadziumi-1201496
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vyriausybeje-surengta-spaudos-konferencija-del-orlaivio-avarijos-1201484
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/ikalinimo-istaigu-darbuotoju-protestas-1201465
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/avarija-linkuvos-gatveje-1201400
[20] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-energetikos-ministrus-z-vaiciunu-1201372
[21] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-lankesi-krovininio-orlaivio-avarijos-vietoje-1201364
[22] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-kulturos-ministrus-s-biruciu-1201356