Pasak teismo, žemesnės instancijos teismai teisingai vertino, jog pareigūnė negalėjo būti byloje apklausiama kaip neutrali liudytoja.

„Situacija, kai išteisintoji, būdama apklausiama savo kolegos baudžiamojoje byloje apie įvykius, kuriuose ji, kaip policijos pareigūnė, dalyvavo kartu su juo, galėjo sukelti jai baimę būti pačiai patrauktai atsakomybėn“, – rašoma kasacinio teismo pranešime.

Teismo vertinimu, ji negalėjo būti apklausiama bendra tvarka, nes tikimybė, jog išteisintajai bus pradėtas ar atnaujintas ikiteisminis tyrimas, nebuvo tik hipotetinė.

„Faktas, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik dėl jos kolegos, negarantavo jai teisinio imuniteto“, – teigia LAT.

Teisėjų kolegija nusprendė, jog E. Karaliūnaitė šioje byloje apklausiama galėjo būti tik su jos sutikimu ir nebūdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar atsisakymą juos duoti.

Ji buvo teisiama už tai, kad apklausiama kaip liudytoja savo kolegos policijos pareigūno baudžiamojoje byloje apie jo veiksmus, siekdama palengvinti jo teisinę padėtį ar iš viso padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus.

Žiniasklaida yra skelbusi, jog pareigūnei byla iškelta dėl liudijimo apie kolegos prieš gimtadienį šventusius paauglius naudotą smurtą.

Pirmosios instancijos teismas ją dėl šio kaltinimo išteisino. Apeliacinės instancijos teismas tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pritarė.

LAT bylą nagrinėjo pagal prokuroro skundą.

Priimdami išteisinamąjį sprendimą, teismai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant minėto pareigūno bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, E. Karaliūnaitė ikiteisminio tyrimo metu dėl piktnaudžiavimo buvo apklausta kaip specialioji liudytoja, o dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo jai buvo pareikšti įtarimai.