„Iš tikrųjų sprendimas buvo daryti pertrauką šiuo klausimu. Mes darėme darbo grupę, tai ir pirmadienį, ir antradienį darėme, ir labai daug pasiūlymų, labai daug pastabų sulaukėme. Tiek nuo mažųjų verslininkų, tiek didesnių, visi išsakė, prašė neskubėti. Nes tai praktiškai prilygsta kaip mokesčių reformai, kurią darėme 2018 metais, kur truko praktiškai metus laiko visos diskusijos. (...) Šiuo metu yra pertrauka paimta, vėl bus organizuojamos darbo grupės, klausimai, susitikimai ir ieškoma geriausio varianto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

V. Ąžuolo teigimu, tam tikroms sritims, kur biudžete planuojamos papildomos išlaidos, jau rasti finansiniai šaltiniai.

„Ką svarstė biudžeto komitetas, kam pritarė, tai toks bendras padidėjimas nuo Vyriausybės projekto būtų apie 59 mln. eurų. Apie 25 mln. eurų yra rasta šaltinių, tai, pavyzdžiui, kultūros pasas, neformalus švietimas iš ES lėšų, dar vienas šaltinis iš žemės pardavimų iki 3 hektarų. Tai tokių mažiau padengtų yra gal iki 15-20 mln. eurų, sakykime, aukštąjį mokslą uždengiame iš loterijų mokesčio padidėjimo, tai tam tikri sprendimai jau yra rasti“, – teigė BFK pirmininkas.

Visgi, pasak jo, nerimauti dėl to, kad svarstymas dėl ateinančių metų valstybės biudžeto užsitęs, neverta.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, jog Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimas daryti pertrauką dėl jo teikiamų mokestinių pasiūlymų rodo, kad valstybės politika yra aukojama dėl asmeninių pajamų.

BFK trečiadienį, svarstydamas prezidentūros siūlymus labiau apmokestinti kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas, balsavo už pertrauką, kad kartu su Vyriausybe būtų ieškoma sprendimų.

Prezidentūra siūlo kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.

Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, pasak prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo metu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.