Eismo pokyčiai

Šiomis dienomis buvo atvertas naujas automobilių eismo tunelis, jungiantis R.Kalantos ir Chemijos gatves. Tad dabar važiuoti per vadinamąją Amalių geležinkelio pervažą automobiliams draudžiama. Greta pervažos tvarkomas ir pėsčiųjų tunelis.

„Prie pervažos frezuojamas asfaltas tam, kad automobiliai fiziškai negalėtų per ją važiuoti. Dabar laisvai galima geležinkelį kirsti naujai pastatytu tuneliu, kuris yra arčiau Palemono stoties. Tunelis jungia Chemijos ir R.Kalantos gatves“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Jis nurodė, jog ties pervaža baigiama įrengti ir pėstiesiems bei dviratininkams skirtą atskirą tunelį.

Ties transporto tuneliu taip pat atliekami tam tikri darbai: ženklinamos eismo juostos, tvarkoma aplinka.

Mažiau spūsčių

Tikimasi, kad naujas tunelis pagerins pralaidumą ir susidarys mažiau automobilių spūsčių.

„Baigiamieji darbai tęsis iki gruodžio mėnesio vidurio, tačiau stovėti prie pervažos automobiliams jau nebereikės. T.Masiulio ir R.Kalantos gatvių žiedinėje sankryžoje kelininkai įrengė naują, aiškesnį kelio ženklinimą. Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams.

Tunelio statybose kasdien plušėjo apie 130 darbininkų, kurių pagrindinis uždavinys buvo padaryti tokį tunelį, kuris atlaikytų dideles apkrovas ir būtų užtikrintas saugus geležinkelio eismas.

Perkrovos centras

Tiek automobilių, tiek pėsčiųjų tuneliai reikalingi tam, kad visas eismo mazgas atititktų aukščiausius reikalavimus, keliamus europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“.

Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo.

„Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – kiek anksčiau yra sakęs„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak jo, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.

Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.

Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas. Tai leis sudaryti infrastruktūrines sąlygas didinti vienos efektyviausių krovinių transportavimo būdų – intermodalinių vežimų – apimtis.