Mančesterio pingvinų garsinė estetika, susidedanti iš daugybės detalių: organiškos minimalizmo genijaus Philipo Glasso braižą primenančios klavišinių partijos, sinkopuota stipri bosinė linija, elektroninės muzikos kanonams artima mušamųjų sekcija – visa tai nepaliko abejingų festivalio klausytojų.

Kitame koncerte didžiulę Šiuolaikinio meno centro salę užliejo ambientinio džiazo šaukliai iš Londono „Portico Quartet“.

ŠMC Kino salėje vyko Showcase Stage koncertai. Į festivalį atvykę ekspertai iš trylikos šalių ir Lietuvos klausytojai mėgavosi mūsų gerai žinomų muzikantų kūryba – penktadienio „vitriną“ pradėjo veteranų trio Juozas Milašius, Skirmantas Sasnauskas ir Arkadijus Gotesmanas, po jų sekė: Leonardo Pilkausko septetas „Birthday“, „Castor Stetson“ ir „Brave Noises“. Sausakimša salė – tai puikus įrodymas, kokio aukšto meistriškumo yra pasiekę Lietuvos džiazo muzikantai ir kokia smalsi ir vis auganti džiazo klausytojų auditorija.

O jau visai prieš vidurnaktį Šiuolaikinio meno centre užvirė festivalio „Vilnius Mama Jazz“ naktinis gyvenimas, kuris tęsėsi iki šios, ketvirtosios, festivalio dienos pradžios.

Šiandien, lapkričio 16 dieną, Šiuolaikinio meno centro didžiojoje salėje koncertuos du legendiniai Lietuvos džiazo muzikantai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai: saksofonininkas Vladimiras Čekasinas ir būgnininkas Vladimiras Tarasovas. Jų ruošiamos programos koncepciją sugalvojo V. Čekasinas: pasirodymas iš ciklo „Invazija į klasiką“, anot paties meistro, bus „laisva fantazija pagal I. Stravinskio muziką baletui „Ugnies paukštė“.

Jų kūrybinis unikalumas ir originalūs metodai buvo tai, kas įkvėpė ištisas kartas. Ir šiandien tai, ką jie daro, gal nebėra stogą raunanti naujovė, bet visuomet išlieka tikro meistriškumo etalonas. Mes galime labai gerai pažinoti jų braižą, bet niekada negalime žinoti, ką jie atsineš į sceną šįkart.

Šie muzikantai visiems laikams savo vardus jau įrašė į Lietuvos džiazo metraščius. Progų išgirsti tokių dviejų meistrų atliekamą muziką pasitaiko ne taip jau dažnai, todėl esame įsitikinę: tai yra didžiulė festivalio intriga ir, tikėtina, viena būsimų kulminacijų – šios dienos koncertas ŠMC bus toks, apie kokius kalbama ir po keleto metų.

O 22 val. didžiojoje scenoje siautės nepakartojamas bigbendas iš Belgijos „Flat Earth Society“. Nenuoramų šutvė, džiazo anarchistai, džiazuojantys pankai – būtent tokiais skambiais epitetais vadinamas „Flat Earth Society“ kolektyvas. Tai – nutrūktgalviškas, visomis paletės spalvomis žėrintis muzikinis reiškinys, traukiantis ne tik užkietėjusių džiazo išpažinėjų, bet ir roko muziką garbinančių jaunuolių dėmesį.

Būtent todėl, kad lietuviškojo džiazo savastį veikė ir publikos skonį ugdė tokios asmenybės, kaip Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas, „Flat Earth Society“ orkestro siautulys yra toks artimas ir patrauklus vietinio melomano ausiai.

Į 18-ąjį „Vilnius Mama Jazz“ festivalį atvykęs savo gyvavimo dvidešimtmetį švenčiantis kolektyvas pasiruošęs nustebinti net visko mačiusius bei girdėjusius melomanus. Sklinda kalbos, kad tarytum iš ugnikalnio besiveržianti bigbendo energija išties priverčia patikėti, jog Žemė yra plokščia. Būkite atsargūs!

Šiandien – intensyviausia „džiazo vitrinos“ diena, kuri prasidės anksti (14 val.) ir bus paženklinta itin aukštu spontaniškos improvizacijos procentu bei lygmeniu – Kino salėje koncertuos: „Veronikos ChiChi kvartetas“, „Tiesulas“, „Aureolė / Nimbus“, Jano Maksimovičiaus ir Dmitrijaus Golovanovo duetas, Nedos Malūnavičiūtės, Vytauto Labučio ir Richardo Banio trio.

Po koncertų Kino salėje vyks „Vilnius Mama Jazz Paraštės“: Kas papasakojo Louis Armstrongui apie Vilkiją? Litvakai džiazo kultūroje. Moderatorius Viktoras Bachmetjevas.

Diskusijų ciklas „Paraštės“ – tai dar viena svarbi tekstinė „Vilnius Mama Jazz“ dalis, kuri šiais metais skirta itin įdomiai ir intriguojančiai temai – litvakų vaidmeniui pasaulio džiazo kultūroje. Apie jo mastelį dažnai nesusimąstome, tačiau ne tik Louis Armstrongas buvo auklėtas litvakų šeimoje. Bennio Goodmano motina buvo kilusi iš Kauno, George’o Gershwino tėvai (Geršovičiai) – iš Vilniaus. Vien šie plačiai žinomi pavyzdžiai yra labai svarūs, ryškūs ir lemtingi visai džiazo istorijai. Šis susitikimas ŠMC Kino salėje suteikia progą sužinoti daugiau apie šį retai akcentuojamą džiazo istorijos aspektą.

Šiuolaikinio meno centro Kino salėje vyksiantys koncertai ir diskusija „Vilnius Mama Jazz paraštės“ bei parodos – tai nemokami festivalio renginiai.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.