Per pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį už Tomaszo Grodzkio (Tomašo Grodzkio) paskyrimą pirmininku balsavo 51 aukštųjų parlamento rūmų narys, 48 pasisakė prieš, vienas – susilaikė.

T. Grodzkis savo paskyrimą pavadino demokratijos pergale. Iki antradienio balsavimo buvo neaišku, ar opozicinėms partijoms pavyks užsitikrinti Senato kontrolę.

Per pastaruosius ketverius metus valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) patvirtino virtinę naujų įstatymų, užtikrinusių valdantiesiems daugiau galių kontroliuoti teismų sistemą. Europos Sąjunga ne kartą reiškė susirūpinimą, kad PiS griauna teisminės valdžios nepriklausomybę, ir įspėjo, kad iškilo grėsmė teisinės valstybės principams.     

PiS, kontroliavusi abejus parlamento rūmus, daugeliu atvejų tvirtindavo jai naudingus įstatymus, nesuteikdama opozicijos įstatymų leidėjams galimybių ką nors pakeisti.   

Nors naujas Senatas negalės blokuoti įstatymų priėmimo, jis turės galimybę sulėtinti šį procesą. Galbūt dar svarbiau, kad Senatas skiria kai kurių svarbių valstybės institucijų vadovus ir opozicija galės blokuoti valdančiosios partijos primestų kandidatų paskyrimą, jeigu sugebės išlaikyti daugumą.   

PiS ėmėsi bandymų pervilioti kai kuriuos opozicijai priklausančius senatorius, tačiau kol kas nesėkmingai.  

Kiek anksčiau antradienį žemieji parlamento rūmai savo pirmininke išrinko PiS atstovę Elzbietą Witek (Elžbietą Vitek).

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį per iškilmingą pirmąjį naujojo Seimo posėdį išdėstė krikščioniškose tradicijose glūdinčios tolerantiškos Lenkijos viziją.

Šalies lyderis pabrėžė, kad Lenkija yra tolerantiška vieta, kur ištisus amžius taikiai sugyvendavo daug etninių ir religinių bendruomenių. Jis taip pat teigė, kad katalikiškos ir stiprios šeimos tradicijos buvo itin svarbios išsaugant socialinę struktūrą sunkiais laikais.

Spalio 13 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose PiS užsitikrino antrą kadenciją, surinkusi beveik 44 proc. balsų. Tai rekordinis balsų skaičius parlamento rinkimuose nuo tada, kai Lenkija prieš tris dešimtmečius sugrįžo prie demokratijos.

Visgi šie rinkimai sukėlė tam tikrų keblumų partijai ir jos 70-mečiui lyderiui Jaroslawui Kacyznskiui (Jaroslavui Kačynskiui), siekiantiems toliau įgyvendinti savo planą iš pagrindų pertvarkyti šalį.  

Senato kontrolę praradusi PiS taip pat priversta susitaikyti su faktu, kad į parlamentą prasimušė nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, surinkusi beveik 7 proc. balsų ir užsitikrinusi 11 vietų

PiS stengėsi užkirsti kelią parlamente atsirasti kokiai nors labiau už ją į politinio spektro dešinę nutolusiai partijai. Dėl to J. Kaczynskis ir kiti PiS lyderiai bandė įsiteikti ultradešiniojo sparno nacionalistams, net žygiavo su jais 2018 metų Nepriklausomybės dienos eitynėse, bet ši strategija aiškiai nepasiteisino.

Dar viena permaina yra kairiojo sparno aljanso patekimas į parlamentą po ketverių metų pertraukos. Kairiosios partijos surinko beveik 13 proc. balsų ir gavo 49 mandatus.