Alytaus miesto ir Alytaus rajono paveiktų teritorijų gyventojams rekomenduojama vengti būti lauke, uždaryti langus ir uždengti šulinius bei nenaudoti jų vandens maistui. Taip pat šiose teritorijose reikėtų nepalikti lauke ir gyvulių bei naminių gyvūnų.

Tebegalioja draudimas ugdymo procesą vykdyti lauke, patariama nenaudoti ventiliacijos įrenginių.

Visus lauke esančius daiktus, su kuriais kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.), gerai nuplauti.

Apie pavojų sveikatai, kuris kilo degant ir smilkstant padangų granulėms, daugiau papasakojo NVSC atstovė Asta Razmienė.

– Kiek laiko žmonės, gyvenantys ar dirbantys netoli gaisro židinio, negalės lengviau atsikvėpti?

– Degėsių nebegesina, jie turi patys užgesti, o smilkimo metu išsiskiria daugiau pavojingų toksinių medžiagų nei degant. Literatūroje rašoma ir atvejis Trakuose parodė, kad tai gali trukti apie dvi savaites. Ugniagesiai sako, kad gaisro pavojaus nebeliko, tačiau smilkimo ir aplinkos oro taršos pavojus vis dar išlieka aktualus, tad atsakingos institucijos ir tarnybos nuolat atlieka tyrimus, stebi situaciją.

– Kokios medžiagos yra pavojingiausios ir kokias ligas/sutrikimus jos gali sukelti?

– Cheminių medžiagų yra apie šimtą. Tačiau daugiausiai išsiskiria ir pavojingiausi yra šie: benzenas, benz(a)pirenas, toluenas, ksilenas, arsenas, švinas. Sunkieji metalai, patekę į žmogaus organizmą, tarkim, benzenas, veikia kraujo gamybos organus, kaulų čiulpus ir gali sukelti įvairius kraujo susirgimus ir netgi kraujo vėžį, leukemiją. Panašiai veikia ir benz(a)pirenas, arsenas ir švinas – tai nuodija kraują. Labai svarbu ir tai, kad šios pavojingos medžiagos veikia ir mutageniškai – gali būti vaisiaus apsigimimų.

Stop kadras.

Yra keli būdai, kaip šios medžiagos patenka į organizmą. Jos gali patekti įkvėpus. Esant juodiems dūmams yra labai daug ir kietųjų dalelių, ir kitų degimo produktų (tokių pačių, kokius išmeta automobiliai), tad apsaugoti kvėpavimo takus yra būtina. Bet mes neturime kiekvienam deguonies baliono ar apsauginių kaukių, kurias naudoja gaisrininkai. Tad geriausia apsaugoti save, uždarius langus, o jei patalpose yra mechaninė oro vėdinimo sistema, kondicionavimas ar rekuperacija, svarbu išjungti šių sistemų įrenginius. 

Dalis šių medžiagų veikia ir per odą, taip pat nusėda ir ant maisto produktų. Tarkim, gerai nenuplovus obuolių ir juos suvalgius, medžiagos gali būti prarytos. Medžiagas galima praryti ir su vandeniu, tad labai svarbu apsaugoti vandens šaltinius. Draudžiama gerti šulinių vandenį. Kadangi pavojingos medžiagos gali prasiskverbti ir per gruntą, tad vanduo turi būti stebimas nuolatos.

Girdėjau, kad į nelaimės vietą vyksta ekskursijos – to nereikėtų daryti, nes teršalų parsivešite ant savo transporto priemonių.

Penktadienį turime gauti vandens tyrimų rezultatus, tačiau jie dar neparodys, kad yra saugu gerti vandenį. Šiuo atveju, kalbame tik apie pavienius šulinius. Žmonės, kurie gauna vandenį iš vandenviečių, gali būti ramūs. Vandenvietės yra labai toli – daugiau nei 5 – 6 km – nuo gaisro židinio, tad jų pavojingos medžiagos niekaip nepasieks. Moksliniuose literatūros šaltiniuose rašoma, kad gruntinių vandenų tarša buvo stebima iki 2 km. 

– Ar žmonės kvėpavimo takus gali apsaugoti kaukėmis, pirktomis iš  vaistinių?

– Jos tikrai nepadės, nes sulaiko dulkes. Šiuo atveju turi būt naudojamos specialios, nuo cheminės taršos saugančios kaukės, kurios parduodamos darbo drabužių ir apsaugos priemonėmis prekiaujančiomis parduotuvėse.

Kalba eina ne apie visą Alytų ar Alytaus rajoną. Vėjo kryptis stebima, tad rekomendacijos nuolat atnaujinamos. Šiomis dienomis Alytaus miestą laikome saugiu, rekomendacijos yra skirtos žmonėms, kurie yra iki 4 km nuo židinio. Dabar kalbame apie vietas šiauriau –  šiaurės vakarus, šiaurės rytus.

Pavojaus zonos keisis, tad pasikeitus vėjo krypčiai, bus ir naujos rekomendacijos.

– Vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, besilaukiančios moterys, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės yra jautriausios grupės?

– Labai atkreipiame dėmesį į besilaukiančias ir kūdikius maitinančias moteris.

Girdėjau, kad į nelaimės vietą vyksta ekskursijos – to nereikėtų daryti, nes teršalų parsivešite ant savo transporto priemonių. 

– Ar daug žmonių jau skundėsi pašlijusia sveikata?

– Pora moteriškių iš Alytaus kreipėsi į gydytojus. Tačiau tai buvo daugiau psichologinio pobūdžio reiškiniai: joms skaudėjo galvą, trūko oro. Tai labiau būdinga širdies ir kraujagyslių ligoms, tad su gaisro pasekmėmis šie simptomai nėra siejami. Dalis per gaisrą susidariusių medžiagų yra pripažintos kancerogeninėmis, veikiančios mutageniškai, tad poveikis gali išryškėti ilgainiui.

Ketvirtadienį 16.50 val. NVSC specialistai pranešė, kad įvykio vietoje objektas atvira ugnimi nebedega, bet dūmai rūksta. Juos vėjas neša šiaurės rytų kryptimi į Pramonės rajoną, todėl dalis šio rajono skęsta rūke. Jaučiamas labai stiprus svylančios gumos kvapas ir tai nėra gerai, kadangi kvapas parodo, kad ore esama cheminių medžiagų.

JAV valstybinės aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad degant padangoms į aplinkos orą išsiskiria apie 80 lakiųjų cheminių medžiagų, kietosios dalelės, taip pat – 16 pavadinimų sunkiųjų metalų.

Minėtoms medžiagoms patekus į aplinką, jų mišinys sukuria specifinį kvapą, todėl ten kur jaučiamas specifinis kvapas, NVSC specialistai siūlo ir toliau laikytis atsargumo priemonių pagal rekomendacijas.

Įvertinus orų prognozę, matyti, kad vėjas kol kas ir toliau pūs Pramones rajono link,  o sekmadienį atsisuks į Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietę.

Pranešama, kad ketvirtadienį ryte NVSC specialistai organizavo oro mėginių paėmimą cheminiams tyrimams darželyje „Putinėlis“. Laboratorinių tyrimų rezultatų apie kietąsias daleles laukiama penktadienį po pietų,  o šeštadienį tikimasi atsakymų apie lakiuosius organinius junginius ore. Pagal atliktus tyrimus, specialistai galės įvertinti patalpų oro kokybę.

NVSC specialistai taip pat organizavo šachtinių šulinių, esančių Miklusėnų gyvenvietėje, vandens tyrimus dėl arseno, švino, benzeno, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių ištyrimo. Vandens tyrimų rezultatų tikimasi penktadienį. Kol nebus tyrimų rezultatų, šulinių vandenį gyventojams vartoti draudžiama.