„Šios pratybos buvo didžiausio masto civilinės saugos pratybos, (...) pirminiais vertinimais, tai mums pavyko“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ji teigė, kad pratybų niekada nebus per daug ir ragino savivaldybes bei kitas institucijas skirti daugiau dėmesio civilinei saugai.

Ministrė tvirtino, kad šiose pratybose rengtasi įvairiems scenarijams, ir pabrėžė, jog labai svarbu, kad visos institucijos gebėtų tinkamai tarpusavyje sąveikauti.

„Mes esame pasirašę konsorciumo sutartį su kolegomis iš Prancūzijos, Rumunijos ir Serbijos, (...) laimėję papildomą finansavimą tarptautinio lygio pratyboms ir kitų metų gegužę Lietuvoje bus organizuojamos Europos Sąjungos aukščiausio lygio civilinės saugos modulių pratybos“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Mokymai prasidėjo antradienį nuo gyventojų perspėjimo sistemų patikrinimo – šalyje gaudė sirenos, gyventojai gavo pranešimus į mobiliuosius telefonus apie vykstančias pratybas, informaciją, kaip elgtis nutikus avarijai skelbė nacionalinis radijas ir televizija.

Trečiadienį Švenčionių ir Vilniaus rajonuose mokytasi evakuoti žmones iš radiacija užterštų teritorijų, dalytos jodo tabletės, imituotas gyventojų sanitarinis švarinimas, ketvirtadienį – vykdyta radiacinė žvalgyba iš oro ir antžeminė žvalgyba.

Mokymuose dalyvavo apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių ir 24 institucijų.

Per pratybas tikrinta, kaip šalies institucijos yra pasirengusios reaguoti ir vykdyti joms pernai atnaujintame Valstybiniame gyventojų apsaugos plane numatytas funkcijas.

Nesutarus dėl pratybų scenarijaus su Vilniaus miesto savivaldybe, sostinės pareigūnai jose nedalyvavo.

D. Gaižauskas: nereikėtų skubėti su vertinimais

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tvirtino, kad politikams nereikėtų skubėti vertinant pratybų rezultatus, nes šie mokymai surengti žinant scenarijų, bet nėra aišku, ar valstybė būtų pajėgi, jeigu reikėtų evakuoti didelį žmonių kiekį.

„Mes nežinome, ar esame pajėgūs likviduoti situaciją, jeigu reikėtų evakuoti virš 150 tūkst. žmonių, ar turime pakankamai instrumentų vykdyti radiologinę žvalgybą“, – kalbėjo jis.

Mes nežinome, ar esame pajėgūs likviduoti situaciją, jeigu reikėtų evakuoti virš 150 tūkst. žmonių, ar turime pakankamai instrumentų vykdyti radiologinę žvalgybą.

„Tai yra ateities klausimas“, – pridūrė politikas.

Taip pat jis pabrėžė, kad svarbu atsakyti į klausimą, ką nelaimės atveju darytų kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, Estija.

„Tiek, kiek stebėjau, tiek kiek mačiau, Lietuva gali reaguoti, planus turi“, – sakė jis.

Atkreipė verslo dėmesį

R. Tamašunienė sakė, kad gyventojų informavimo sistema suveikė neblogai.

„Džiugina, kad pradiniais vertinimais, 70 proc. gyventojų gavo perspėjimus, be abejo, tai nėra mus tenkinantis rodiklis“, – kalbėjo ministrė.

„Mobiliojo ryšio operatoriai ir verslininkai taip pat turi būti pasirengę, (...) galvosime, kaip reikėtų sistemą ir teisinę bazę tobulinti“, - pridūrė ji.

R. Tamašunienės teigimu, verslas galėtų tapti socialiai atsakingas ir perspėjimo žinutes, esant ekstremaliai situacijai, siųsti nemokamai.

„Mes galim rasti sprendimo būdą reaguodami į technologinį plitimą ir tą plitimą spręsti vienokiomis, ar kitokiomis investicijomis. (...) Galbūt reiks kalbėti apie teisėkūros keitimą kiek tai susiję su verslo požiūriu į nelaimes ir jų indėlį į gyventojų perspėjimą“, – teigė ir PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Žvalgyba iš oro – pasiekimas

Operacijos vadu paskirtas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis žurnalistams teigė, kad visos tarnybos dirbo sklandžiai.

Kaip didelį pasiekimą jis išskyrė radiacinę žvalgybą iš oro. Anot viceministro, Radiacinės saugos centras su Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau kelerius metus sprendė klausimą, kaip radiacinio lygio matavimo aparatūrą panaudoti žvalgybai iš orlaivių.

„Tai pasiteisino vykdant realią užduotį. Anksčiau neturėjom galimybės to išbandyti, (...) padarytų namų darbų rezultatas buvo išlaikytas“, – sakė viceministras.

Taip pat jis tvirtino, kad stabiliojo jodo preparatų pirkimo dokumentai yra parengti.

Sistemiškai viskas veikė, negaliu sakyti puikai, bet kritinių klaidų nebuvo.

„Manau, kad mūsų procedūros bus greitesnės, nei bloko paleidimas (Astravo jėgainės – BNS)“, – tvirtino operacijos vadas.

Kritinių klaidų nebuvo

M. Kanapickas akcentavo, kad pratybos yra gera mokymų platforma.

„Sistemiškai viskas veikė, negaliu sakyti puikai, bet kritinių klaidų nebuvo“, – kalbėjo jis.

Pareigūnas sakė, kad po pratybų PAGD sulaukia daugiau su statoma Astravo elektrine susijusių gyventojų klausimų.

„Ką ir šiandien girdėjome iš ekspertų, yra siūlymai įvairių krypčių organizuoti daug ir smulkių, ir didžiulių pratybų“, – teigė M. Kanapickas.

Pratybas stebėjęs ekspertas iš Jungtinės Karalystės Ianas Dickinsonas (Ijanas Dikensonas) žurnalistams sakė, kad pratybos buvo kokybiškai suplanuotos.

„Kai mes kalbame apie pratybas, nešnekame apie tai, kad padaryta blogai, nes pratybų tikslas yra išbandyti dalykus“, – tvirtino jis.

„Jeigu atvirai, aš nemačiau jokių didelių klaidų“, – pridūrė jis.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.