Birželio pradžioje traumą patyrusi ir daugiau nei tris mėnesius varžybose nedalyvavusi lengvaatletė antru bandymu įveikė 1 m 80 cm, pirmu – 1 m 85 cm, tačiau peršokti 1 m 89 cm jai nepavyko.

„Įprastai neturiu kur dėti žodžių, kiek turiu daug ką pasakyti, o šiuo metu tikrai turėjau laiko pagalvoti, ką galiu pasakyti ir nelabai sugalvojau. Į visą šitą reikalą važiavome kaip į labai didžiulį eksperimentą, labiausiai pasitikrinti savo esamos būsenos, – sakė A. Palšytė. – Ne veltui visą sezoną tylėjau, nedalinau jokių komentarų ir panašiai. Situacija buvo labai sunki tiek morališkai, tiek fiziškai, iš manęs pareikalavusi begalę pastangų. Tikėjausi šiek tiek kitokios baigties“.

2017 metų Europos uždarų patalpų čempionės dalyvavimas planetos pirmenybėse buvo apskritai pakibęs ant plauko. Vykti į Dohą lietuvė apsisprendė iki starto likus mažiau nei dviem savaitėms.

„Kaip suprantu, man laiko šiek tiek pritrūko ir labai gaila, kad sezonas buvo toks ir, kad jis baigėsi taip, kaip baigėsi. Ar vertėjo dalyvauti čempionate? Reikia nuo kažko pradėti, nes nebegalėjau būti nežinomybėje. Treniruotėse šokami aukščiai nebuvo tie, kurie galėtų parodyti mano realią sportinę formą. Net ir tai, kas vyko čia, nėra mano reali forma. Žinau, koks yra pradinis atskaitos taškas, o Tokijas yra beveik po metų ir pradėti nuo kažko reikia“, – dėl savo sprendimo nesigailėjo A. Palšytė.

Vienu metu buvo kalbėta, kad sportininkei nepavyks išvengti ir traumuotos kojos operacijos, tačiau tokios minties A. Palšytė neprisileidžia.

„Kiekvieno specialisto, išgirdusio mano diagnozę, pirmieji žodžiai būna „kada operuosiesi?“. Su tokia trauma Mutazas Barshimas (Azijos šuolių į aukštį rekordininkas) praleido pusantrų metų gydydamasis traumą. Aš neturiu tiek laiko ir negaliu sau leisti darytis operaciją ir tikėtis atsigauti iki olimpinių žaidynių, – aiškino A.Palšytė.– Tikiu, kad su tokia koja, turint daugiau laiko pasiruošti, galiu šokti pakankamai daug, bet su operuota koja, kada keičiasi visa biomechanika, įsibėgėjimo, atsispyrimo ir visi kiti niuansai, nežinau, ar galėčiau tiek pat šokti. Likus metams iki olimpinių žaidynių tokia rizika yra per didelė“.

Šuolių į aukštį atrankoje dalyvavo 30 šuolininkių, o norint varžytis finale reikėjo įveikti bent 1 m 92 cm aukštį.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Dohos gatvėmis bėgs maratonininkė Monika Bytautienė. Iš viso pasaulio lengvosios atletikos čempionate dalyvauja 11 Lietuvos sportininkų.