N.Gaidamavičius mums papasakojo apie kelionę, kurią padėjo suplanuoti komikas Mantas Bartuševičius.

– Nojau, kaip sugalvojote leistis į kelionę aplink Lietuvą?

– Kaip ir daugelis mano bendraamžių, ateinančios vasaros atostogas pradėjau planuoti dar tik įpusėjus žiemai. Planas buvo liepą praleisti Turkijoje, bet aplinkybės susiklostė kitaip.

Ilgą laiką domėjausi, kaip komikas M.Bartuševičius pėsčiomis apkeliavo Lietuvą dar 2014-aisiais. Tada ir pamaniau, kodėl nepakartojus jo idėjos. Pradėjau svarstyti, ar keliauti po Lietuvą, ar dirbti per vasaros atostogas. Kelis kartus apsvarstęs šią mintį, supratau, kad galbūt reikėtų pasiūlyti draugui, juk dviese būtų smagiau. Dominykas neabejodamas sutiko. Įdomu tai, kad draugas buvo labiau užtikrintas, kad tikrai keliausime.

– Taigi du nepilnamečiai nusprendėte keliauti aplink Lietuvą. Kaip į tokią naujieną sureagavo tėvai?

– Iš pradžių pasakiau mamai, kad pėsčiomis eisiu per Lietuvą. Turbūt ji nemanė, kad kalbu rimtai, nes tada tai ir man dar buvo tik svajonė, kurią norėčiau įgyvendinti.

– Tėvai netikėjo. Jūs patys tik svarstėte. Tai koks buvo jūsų pasiruošimas kelionei?

– Taigi pirmiausia pradėjome apie savo kelionę pasakoti draugams mokykloje. Vieniems tai atrodė juokinga ir jie sakė, kad tam tikrai nepasiryšime. Pavasario viduryje įvyko pirmoji, visiškai neapgalvota treniruotė. Sugalvojome eiti iki kaimo, kuris yra už 54 km nuo Kauno.

Abu buvome gerai nusiteikę, galvojome, kas tie 54 km, po šešių valandų jau būsime pasiekę tikslą. Deja, taip neįvyko. Kelionę pradėjome po pamokų, todėl teko eiti ir per naktį. Tuo metu dar buvo vėsu ir prisėdę ant suolo net pagalvojome, kad ant jo ir užšalsime.

Tai buvo neapgalvotas pusšimčio kilometrų žygis. Pakalbėję po kelionės supratome, kad dabar noras dar didesnis, be to, jau pasimokėme, ko ir kaip nedaryti. Taigi birželio mėnesį savo sumanymu pasidalijau su M.Bartuševičiumi, kuris mielai sutiko su mumis susitikti ir duoti svarbių patarimų, kurie pravertė mūsų kelionės metu. Susitikę galutinai suplanavome maršrutą. Paskutinius taškus sudėjome iki kelionės likus dviem dienoms. Birželio 21-oji buvo paskutinė mokslo metų diena, o 22-ąją 11 val. startavome iš Garliavos Prienų link. Iš pradžių kelionėje ketinome užtrukti 40 dienų, bet dėl asmeninių planų teko paskubėti, žygiuoti naktimis ir namus pasiekėme per 35 dienas.

– Įdomi patirtis prieš kelionės pradžią. Kokių sunkumų patyrėte kelionėje?

– Pavojinga buvo eiti tik pagrindiniais keliais, kai automobiliai praskrieja visiškai šalia tavęs. Mes stengėmės laikytis savo dienos tikslų ir viskas ėjosi sklandžiai. Tik Palangoje ėmė kabinėtis paaugliai, tačiau viskas išsisprendė taikiai, o mes toliau žygiavome pajūriu, Nidos link.

Mes stengėmės laikytis savo dienos tikslų ir viskas ėjosi sklandžiai.

– Kokių linksmų, įsimintinų nutikimų patyrėte kelionės metu?

– Druskininkų baseine paskandinau telefoną su savaitės medžiaga. Zarasuose miegojome pašiūrėje. Daugelis matydami, kad nešamės ėjimo lazdas galvojo, kad esame žvejai ir vis klausdavo: "Tai kiek pagavote?" Vienas įsimintiniausių įvykių buvo, kai pasiekėme Panočius. Ten pasistatėme palapinę gyvenvietės parkelyje, prie vaikų žaidimų aikštelės. Netoliese vietiniai jaunuoliai atvažiavo pažaisti tinklinio. Mums besiruošiant miegoti pastebėjome, kad kažkas vaikšto ratais aplink mus ir klausinėja, ar miegame, bei sakė, kad jie mus seka socialiniame tinkle "Instagram". Supratome, kad mus atpažino. Taigi turėjome galimybę susipažinti su šauniais vaikinais iš Panočių, o galiausiai kartu žaisti krepšinį bei per naktį sėdėti prie laužo.

– Manau, kad kelionės metu sutikote ne vien vaikinus iš Panočių. Kokių dar žmonių sutikote ir kaip jie elgėsi su jumis?

– Nuostabų žmogų sutikome Rokiškyje. Dienai einant į pabaigą, susirūpinome dėl nakvynės, nes aplinkui buvo vien miškai ir pelkės. Nusprendėme pirmą kartą eiti pas žmones ir paprašyti leidimo statyti palapinę kieme. Mus maloniai sutiko. Pasirūpino viskuo: elektra, internetu, nepagailėjo arbatos ir labai gardžių pusryčių. Esame labai dėkingi Ingai ir Eimontui iš Rokiškio už prieglobstį. Norėčiau paminėti, kad nužygiavome apie 1 450 km, bet iš jų apie 60 km pavežė geranoriški žmonės, kai nebegalėjau eiti dėl kelio girnelės uždegimo.

– Eidami pėsčiomis turėjote galimybę pamatyti visą Lietuvą. Kas labiausiai jus sužavėjo?

– Teko aplankyti miestelių, kaimelių, kur, keliaujant automobiliu, niekada nebūtume sugalvoję nuvažiuoti. Labai patiko Leipalingis, esantis 12 km iki Druskininkų, Dūkštas netoli Zarasų ir Marcinkonys. Taip pat gamta, laukai ir apleistų kaimų vaizdai.

– Ar leistumėtės į panašią kelionę dar kartą?

– Eidami nuo Biržų juokėmės, kad būdami šešiolikos apkeliavome aplink Lietuvą, septyniolikos užsidirbame pinigų, o aštuoniolikos leidžiamės į kelionę aplink Europą.