419 – tiek, Užimtumo tarnybos duomenimis, švietimo ir mokslo sektoriuje šią savaitę dar buvo laisvų darbo vietų. Didžiausias deficitas – ikimokyklinukų, pradinukų, matematikos, anglų kalbos, fizikos ir astronomijos, chemijos, rusų kalbos mokytojų.

Tiesa, 500 asmenų darbo švietimo sektoriuje ieško. Taigi atrodytų, kad paklausa ir pasiūla gana neblogai subalansuota. Tačiau kai kurių dalykų, pavyzdžiui, kūno kultūros ar šokių pedagogų apstu, o fizikos ar chemijos netrukus gali nebūti kam mokyti – labai nemažai šio dalyko mokytojų per kelerius artimiausius metus sulauks užtarnauto poilsio, tačiau baigiančiųjų šios srities studijas – vienetai.

Didžiausias deficitas – ikimokyklinukų, pradinukų, matematikos, anglų kalbos, fizikos ir astronomijos, chemijos, rusų kalbos mokytojų.

Gausėja jaunų mokytojų

"Pradinių klasių, matematikos, šokių", – Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorė Antanina Džiugienė vardija, kurių pedagogų prieš naujuosius mokslo metus ieškojo, ir džiaugiasi, kad ką tik rado, nors didelė pasiūla buvo tik šokių mokytojų.

Nelengva buvo rasti, kas mokys pradinukus, – šių pedagogų trūksta ne tik Kaune. Matematiką rinkosi iš keturių penkių pretendentų, ir pavyko rasti jauną perspektyvią kolegę. Direktorė sako labai norinti pritraukti į mokyklą jaunimo, nes mokinius motyvuoja mokytis, kai juos moko jaunas žmogus. Tokių progimnazijoje tikrai nemažai.

Į mokyklą ateinama įvairiais keliais. Štai matematikos mokytoja turėjo matematikos diplomą, bet neturėjo pedagoginio išsilavinimo, tad metus studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir įgijo pedagogo kvalifikaciją. Dar prieš metus progimnazijoje dirbo jauna mokytoja iš "Renkuosi mokyti" programos, atrenkančios kitų specialybių absolventus, norinčius padirbėti mokykloje.

Į klases – dėstytojai

Tokių gerų pavyzdžių yra. Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Visockienė pasakoja apie savivaldybės iniciatyvą: "Kaune daug aukštųjų mokyklų, bet studentų mažėja, vadinasi, mąžta ir dėstytojų krūvis. Dėstytojai, kurie nori tapti mokytojais, bet neturi pedagoginio išsilavinimo, pirmi metai už savivaldybės lėšas VDU galėjo jį įgyti ir ateis į mokyklas."

Be to, pasakoja O.Visockienė, mokyklos dalyvauja "Renkuosi mokyti" programoje, pavyzdžiui, šiais mokslo metais į Kauno "Vyturio" gimnazijos kolektyvą įsilieja jauna mokytoja, baigusi Muzikos ir teatro akademiją.

"Dar viena nauja galimybė – įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą mokyklų vadovai gali laisviau reguliuoti mokytojų krūvius. Kad nebūtų kas vaikams veda pamokas, taip tikrai nėra", – pabrėžia Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Kuo toliau, tuo mažiau

Klasės be mokytojų neliks, užtikrina ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Bet jis pripažįsta, kad kuo toliau mokykla nuo Kauno, kaip Čekiškė, Vilkija ar Panevėžiukas, tuo sunkiau rasti mokytoją. Bet jų dar vis trūksta ir pakaunėje – Karmėlavoje ar Domeikavoje.

Likus kelioms dienoms iki rugsėjo mokyklos ieškojo dar aštuoniolikos pedagogų: daugiausia fizikos, anglų kalbos, trūksta lietuvių kalbos ir literatūros, pradinių klasių mokytojų, socialinių pedagogų, logopedų.

"Bet taip nebus, kad nėra kam mokyti. Jei per kelias iki rugsėjo likusias dienas kuriai mokyklai nepavyktų rasti kokio pedagogo, koordinuojame rajono mokyklų veiklą – kur nesusiformuoja visi etatai, rekomenduojame, kad mokyklos tarpusavyje pasidalytų mokytojais, sudarytų jiems palankesnius darbo grafikus, kad šie galėtų važinėti per kelias mokyklas", – pasakoja J.Petkevičius.

Kas pakeis pensininkus?

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas džiaugiasi, kad daugelis pedagogų kolektyvų kiek atjaunėjo po to, kai dar dirbę pensinio amžiaus pedagogai pasinaudojo valstybės remiamos mokytojų skaičiaus optimizavimo programos pasiūlymu išeiti iš mokyklos gaunant pusės metų kompensaciją. Bet nuo Kauno labiau nutolusiose vietovėse su baime laukiama kolegų pensijos.

Štai Kauno rajono Vandžiogalos gimnazijos direktoriui Algirdui Šiušui neramu, kad nemažai daliai mokytojų artėja pensinis amžius, mokyklos pedagogų kolektyvo amžiaus vidurkis – 53-eji. "Jei visi pradėtų eiti į pensiją, nežinau, ką darytume. Būtų tragedija ne tik pas mus, o ir visoje Lietuvoje. Ir dabar dar dirba pensinio amžiaus sulaukęs fizikos mokytojas, o šio dalyko mokytojų universitetus baigia vienas kitas. Pensinio amžiaus ir lietuvių kalbos mokytoja, prie jo artėja geografijos, technologijų", – vardija direktorius.

O mokytojų prisikviesti vis sunkiau. Naujiesiems mokslo metams trūko muzikos, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų, bet direktorius tikisi, kad iki Rugsėjo 1-osios kolektyvas bus sukomplektuotas. Daug kas važinėja iš Kauno – istorijos, kūno kultūros mokytojai, socialinė pedagogė, logopedė. Vis dėlto važinėti – ir išlaidos, ir laikas – valanda, kol atvažiuoja, valanda atgal, tad kauniečiai susiranda darbą arčiau ir palieka mokyklą. Bet, džiaugiasi direktorius, štai atsikėlė į gimtinę mokytoja, turinti ir priešmokyklinio, ir ikimokyklinio ugdymo diplomą, tad iš abiejų susidarė visas etatas, ir Vandžiogala tikisi įgijusi mokytoją ilgam.

Klaipėdiečiai irgi ieško

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė pasakoja, kad ir uostamiesčio mokyklos su baime laukia, kas bus po metų kitų, nes daug pedagogų artėja prie 60-ies. Ne vienas atvejis, kai mokytojas išeina į pensiją, bet mokyklos direktorius skambina ir prašo, kad sugrįžtų, nes neranda, kas jį pakeičia. Ir mokytojai sugrįžta.

Mokyklų vadovai sako bijantys, kad tik koks pradinių klasių mokytojas nepasakytų, jog išeina. Štai Simono Dacho progimnazijos pradinukų mokytoja išvažiavo gyventi į užsienį, ir mokykla sunkiai ieško naujo mokytojo.

Savivaldybės atstovė vardija: dvylika bendrojo ugdymo įstaigų ieško ikimokyklinio ugdymo, keturios – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, šešios logopedų. Bet, nors ieškoma 36 mokytojų, visi etatai siūlomi tik septyniems – lietuvių kalbos, pradinių klasių, ikimokyklinio ugdymo. O surasti, pavyzdžiui, anglų kalbos mokytoją kelioms pamokėlėms tikrai nelengva.

Pasak V.Bubliauskienės, nėra buvę, kad Klaipėdoje trūktų tiek logopedų. Arba anksčiau į Švietimo skyrių kreipdavosi darbo ieškantys ikimokyklinio ugdymo, lietuvių kalbos mokytojai, o dabar jų mokyklos neranda, trūksta ir rusų kalbos mokytojų.

SOS: už 1 450 eurų

Nors darbo paieškos portaluose – daugybė pasiūlymų mokytojams, nedažnai siūloma 1 200 eurų – tiek vidutiniškai, neatskaičiavus mokesčių, mokama už visą etatą. Dažnai mokyklos pritrūksta pedagogo keliolikai valandų. Bet yra siūlymų dirbti ir už 1 300 ar net 1 450 eurų algą.

"Gal turite ką parekomenduoti į anglų kalbos mokytojus? Labai ieškome, labai kviečiame", – Šalčininkų rajono Dieveniškių "Ryto" gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė pasakoja, kad jau buvo besusitarianti, bet paskutiniu momentu vėl prarado pretendentą.

Šalčininkuose mokytojui siūloma 1 450 eurų, neatskaičiavus mokesčių, alga. Direktorė aiškina, kad tai valstybės nustatytas už tam tikrą krūvį atlygis, bet pretendentų vis tiek buvo nedaug.

Gimnazija su vietos profesine mokykla sudariusi sutartį, ši savo bendrabutyje išnuomoja kambarį mokytojams, tad atvažiuojantys iš kitur savaitę gyvena čia, o savaitgalį išvažiuoja. Deja, rajono savivaldybė nemoka nei nuompinigių, nei kelionpinigių, tad kiekvienais metais vis sunkiau prisivilioti mokytojų.

Mokytojų – per daug ar per mažai? Ko gero, mažiausiai yra noro problemas spręsti iš esmės.

Kaune – pusiausvyra

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė informavo, kad statistiškai daugiausia mokytojų trūksta didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, o Kaune – mokytojų pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Vienose savivaldybėse mokytojų trūksta, kitose – perteklius.

Daugiausia trūksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų miestuose ir kai kurių dalykų (lietuvių, anglų kalbų ir matematikos) rajonų savivaldybių mokyklose. Rajonuose trūksta tam tikros srities specialistų – fizikos, informatikos, gamtos mokslų mokytojų, kuriems nesusidaro tinkamas darbo krūvis.

V.Bačkiūtė pasakoja, kad apie trečdalis Lietuvos savivaldybių, norėdamos pritraukti jaunų mokytojų, taiko įvairius skatinimo būdus: aprūpina būstu, padengia važinėjimo į darbą išlaidas, moka stipendijas ir finansuoja studijas, sudaro lengvatines sąlygas jų vaikams darželiuose.

Tačiau, ekspertų manymu, mokytojų stygių mažose mokyklėlėse turėtų spręsti ir demografiniai pokyčiai – mažėja vaikų, mažėti turi ir mokyklų.

Nešalina problemos priežasčių

Nors pernai gruodį palikdama postą tuometė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pareiškė, kad Lietuvoje yra 6 tūkst. pedagogų perteklius, daugelis mokyklų su baime laukia, kas bus po kelerių metų, kai nemažas būrys pedagogų sulauks pensinio amžiaus. Tad mokytojų – per daug ar per mažai? Ko gero, mažiausiai yra noro problemas spręsti iš esmės.

Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto įsitikinimu, viena didžiausių problemų, iš kurios kyla ir kitos – neefektyvus mokyklų tinklas. "Pavyzdžiui, bandoma kelti mokytojų atlyginimus, taip siekiant juos pritraukti į regionus. Bet to net nereikėtų daryti, jei būtų sutvarkytas mokyklų tinklas, nes tuomet mokytojams susidarytų visas krūvis ir jie uždirbtų daugiau nei vidutinis atlyginimas regione. Neefektyvios pustuštės mokyklos – tai ne tik lėšų švaistymas – tokios mokyklos sukuria didelius skirtumus tarp mokinių pasiekimų, nes jos negali užtikrinti ugdymo kokybės", – švietimo ekspertas pabrėžia, jog tam, kad būtų sukurtos prielaidos kitoms problemoms spręsti, pirmas darbas turėjo būti mokyklų tinklo sutvarkymas, tačiau to nepadaryta.

G.Jakštas apgailestauja, kad sukurti pedagogų rengimo centrai, tačiau šių studijų nepradėjo rinktis geriausi, stojančių nedaug, ypač tų specializacijų, kurių labiausiai trūksta – gamtos mokslų, matematikos. Pasak eksperto, rinktis šią profesiją stabdo ir neužtikrintumas, kaip keisis politika, nes kasmet vos ne porą kartų girdėti, kad tai keičiasi ugdymo turinys, tai ne, tai bus kokios reformos, tai ne. Šiame sektoriuje – nuolatinis nestabilumo jausmas, tad rizikinga rinktis šią profesiją. O baigus pedagogiką įgūdžiai ne taip lengvai pritaikomi kitose srityse: statistika rodo, kad baigę pedagogiką, bet dirbantys kitose srityse, dažniausiai dirba žemos kvalifikacijos darbus.

Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorės A.Džiugienės manymu, reikėtų sudaryti daugiau galimybių mokytojams nemokamai įgyti antrą specialybę, kad jie galėtų mokyti kelių dalykų, ar turintiems kitą profesiją ir norintiems dirbti mokytojais siūlyti nemokamas studijas persikvalifikuoti. Bet politikams trūksta suvokimo ir valios spręsti problemas, o ne jų padarinius.