Menininkės Solveigos Gutautės parodoje sutūpė zuikiai, išgyvenę plačiausią baimių spektrą, nuo didžiausios baimės uždengtomis akimis, pereinančios į juoką – iki drąsiausios būsenos, kuomet zuikis (žmogus) išsivaduoja iš baimių ir joms aukštai iškelia vidurinįjį pirštą.

„Mano tikslas – per meną užduoti klausimus apie baimę. Mums nuo vaikystės skiepijamas saugumo instinktas, dažnu atveju virtęs baime, pavyzdžiui, bauginančios pasakos apie tamsų, gūdų mišką… Baimė man kaip tamsus, gilus miškas. Bijau. Labai bijau. Tai pirmoji mano keramikos paroda. Bijau visko ir nežinia ko. Bet man atsibodo bijoti. Bijoti reiškia sėdėti ir nieko neveikti. Tad aš sudėjau visas savo baimes, lai jos gyvena savo gyvenimą“, – pasakoja menininkė S. Gutautė.

Rengdama parodą „Baimės laboratorija“ menininkė klausė aplinkinių apie jų patiriamas baimes (aukščio, mirties, skyrybų, ateities, nesėkmės) ir kaip tos baimės stabdo, neleidžia, formuoja mąstymą. Galiausiai rado atsakymus ir būdus, kaip įveikti baimę, pasipriešinti, siekti tikslų.

„Baimę sieju su zuikiais ir kūrybinio proceso metu nagrinėju – kiek mumyse to zuikio sėdi, ko trypčiojame, nepadarome. Keramikiniai zuikiai lipdėsi iš vidinio poreikio, iš baimės. Pirmas zuikis buvo varguolis, kuklutis, užsidengęs akis rankytėmis. O kai nulipdžiau zuikį, kuris baimei atkišęs vidurinįjį pirštą – apsidžiaugiau. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį“, – sako S.Gutautė.

Ji mąsto, kad baimės dažnai kyla iš noro būti geriausiais ir kitokiais „–iausiais“, o iš tikrųjų užtenka būti tiesiog savimi, sau pakankamais.

„Nors vidurinįjį pirštą atkišęs zuikis – įžūlus, niekada neturiu tikslo rodyti „nuogą užpakalį“, kad atkreipčiau dėmesį. Šis gestas – ženklas, kad radau atsakymus ir įveikiau baimes“, - sako keramikė Solveiga Gutautė.

Kiekvienas „Baimės laboratorijos“ zuikis turi savo istoriją, tad apsilankę parodoje pereisite visą baimių virsmą į drąsą.

VDA Lauko ekspo parodoje „Baimės laboratorija“ šalia zuikių aptiksite ir dainuojančias musmires. Menininkė pasitelkė šiuos nuodingus grybus, kad atkreiptų dėmesį į tai, jog daugelį baimių mums sukelia pagražintas medijų transliuojamas turinys.

„Įtikime tuo, ką matome transliuojamo į viešumą ir iš to susikuriame baimes, susijusias su perdėtu grožio kultu, idealaus šeimyninio gyvenimo forsavimu“, - sako keramikė S.Gutautė.

„Baimės laboratorijos“ pradininką – patį bailiausią zuikį – S.Gutautė jau paleido į laisvę: jis eksponuojamas Latvijoje, šiuolaikinės baltų keramikos parodoje "Basics", o parodoje Vilniuje matysime tik jo nuotrauką, simbolizuojančią „Baimės laboratorijos“ gimimą.

Į oficialų parodos atidarymą, pasikalbėjimui apie kūrybinį procesą bei baimių įveikimą, menininkė S.Gutautė kviečia pirmadienį, rugpjūčio 12 dieną, 18 val. vakaro.