Prieš pusantros savaitės prisiekus G. Nausėdai, Vyriausybė grąžino jam įgaliojimus, o premjero kandidatūra buvo pateikta parlamentui.

Už S. Skvernelį balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo vienas politikas. Dar 30 Seimo narių susilaikė.

Premjero kandidatūrą palaikė „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, Lenkų rinkimų akcijos atstovai, „socialdarbiečiai“, penki Mišrios Seimo narių grupės nariai, keturi liberalai, du konservatoriai, vienas socialdemokratas. Prieš balsavo vienintelis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Po šio balsavimo premjeras su prezidentu turės galutinai suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

S. Skvernelis antradienį pranešė, kad atnaujintame kabinete tikrai pasikeis mažiausiai trys ministrai [6], kurių portfeliai buvo atiduoti koalicijos partneriams – susisiekimo, žemės ūkio ir vidaus reikalų.

Ministras pirmininkas taip pat pažadėjo siekti daugiau kompromisų su opozicija.

„Visais atvejais, kai bandėme spręsti klausimus be sutarimo, dažniausiai arba nepriimdavome sprendimo, arba priimdavome sprendimą, kuris po to keldavo daug įvairiausių audrų“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.

„Nenoriu niekam įtikti, bet matau realiai situaciją šalyje. Svarbiausiais klausimais turime susitarti“, – pridūrė jis.

Premjeras teigė, kad parlamentinės partijos galėtų priimti nacionalinius susitarimus švietimo ar sveikatos apsaugos klausimais.

Jis taip pat pažadėjo, kad atnaujintoje Vyriausybėje dirbs skaidrūs ministrai.

„Nebus Vyriausybėje nė vieno žmogaus, dėl kurio aš abejočiau ir negalėčiau būti ramus“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras iš pradžių žadėjo, kad po pralaimėtų prezidento rinkimų atsistatydins iš pareigų, bet vėliau apsigalvojo ir nusprendė likti poste.

Liepos pradžioje dėl valdančiosios koalicijos formavimo sutarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Gyrė ir peikė

Diskusija dėl premjero Seime truko apie dvi valandas.

„Atlikti darbai pateisina Lietuvos žmonių lūkesčius ir žengti žingsniai neabejotinai prisidėjo socialiai teisingesnės Lietuvos kūrimo“, – sakė „valstietis“ Jonas Jarutis.

Valdančiųjų „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius ragino nesugadinti S. Skverneliui 49-osios gimimo dienos, kurią jis švenčia antradienį.

„Noriu vis tiek nuoširdžiai pakviesti nesugadinti mūsų premjero gimtadienio nuotaikos“, – kalbėjo V. Kamblevičius.

S. Skvernelį palaikė ir kai kurie opozicijos politikai. Pavyzdžiui, liberalas Kęstutis Glaveckas pagyrė premjerą už humoro jausmą.

„Su humoro jausmu ir be pykčio žmogus yra labiau mylimas ir jo labiau klauso“, – tvirtino už S. Skvernelio kandidatūrą balsavęs opozicijos politikas.

Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad prieš kelias savaites pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje duoti pažadai rodo, jog nauja dauguma yra orientuota į artėjančius rinkimus, o ne į realius darbus valstybei.

Seimo narė pasigedo konkrečios informacijos apie naujus ministrus ir ar tarp jų yra bent viena moteris.

„Išsamių atsakymų neišgirdome, o tai reiškia, kad esame kviečiami pasitikėti avansu“, – teigė ji.

Vienintelis „prieš“ balsavęs opozicinių konservatorių lyderis G. Landsbergis gyrė premjerą už tai, kad jis atsitraukė „nuo pykčio retorikos kelio“, bet norėjo išgirsti daugiau informacijos apie Vyriausybės planus iki 2020 metų Seimo rinkimų.

Konservatorė Aistė Gedvilienė pareiškė negalinti palaikyti premjero, kuris „neapsisprendžia, kas jis toks“.

„Kalbant apie mokesčių politiką jis nori būti liberalas, bet kalbant apie socialinių išmokų dalinimą jau nori būti socialdemokratas“, – tvirtino politikė.

S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dirba nuo 2016 metų.