„Iki šiol darbiniams susitikimams, vidiniams ir išoriniams renginiams per metus sunaudodavome virš 100 tūkst. vienkartinių puodelių. Siekdami tausoti aplinką, nusprendėme atsisakyti vienkartinių puodelių visuose savo biuruose. Kalba eina apie keliasdešimt įmonių, kuriose dirba tūkstančiai specialistų, todėl žingsnis nėra simbolinis. Tikimės, kad mūsų pavyzdys ir kitas įmones įkvėps šiam palyginus paprastam, bet reikšmingam pokyčiui“, – sako „Vičiūnų grupės“ prekybos ir marketingo vystymo vadovas Dainius Matijošaitis.

Džiugu, kad ir verslas ieško būdų, kaip tausoti aplinką.

Pasak jo, komandos nariai teigiamai įvertino galimybę prisidėti prie ekologiško žingsnio ir vienkartinius puodelius be problemų pakeitė daugkartinio naudojimo keraminiais.

D. Matijošaitis priduria, kad vienkartiniai puodeliai nebebus naudojami ir dviejose dešimtyse visoje Europoje veikiančių pardavimo kompanijų bei fabrikų.

Mokslinio darbo vienkartinių puodelių naudojimo tema autorės ir daugkartinių gėrimų pakuočių grąžinimo sistemos „CupCup“ įkūrėjos, Kauno technologijos universiteto doktorantės Valdonės Šuškevičės teigimu, 95 proc. vienkartinės pakuotės sudaro popierius, o apie 5 proc. – polietileno sluoksnis. Pastaroji medžiaga ir užkerta kelią pakuotės išplaušinimui, o tai apsunkina jos perdirbimą.

„Kertame miškus, apdirbame medieną, gaminame popierių, tuomet dengiame polietileno sluoksniu, gaminame puodelius, juos panaudojame pusvalandį ir išmetame. Šio produkto gamybai reikia daug aplinkos išteklių, o jis panaudojamas itin trumpai. Kadangi nėra tokių pakuočių perdirbimo sistemos, nenuostabu, kad jie randami ir vandenynuose ar natūralioje aplinkoje, kur paprastai nesuyra“, – sako V. Šuškevičė.

Anot jos, Lietuvoje 2016-aisiais dėl kasmet sunaudojamų vienkartinių puodelių į gamtą pateko daugiau nei 3,7 tūkst. tonų atliekų, o statistinis lietuvis per metus vidutiniškai sunaudojo apie 15 vienkartinių puodelių.

„Kavinių tinklai per tą laiką išsiplėtė, o sunaudojamų vienkartinių puodelių kiekis gerokai padidėjo. Tačiau reikia pripažinti, kad vartotojų sąmoningumas taip pat auga, o ir griežtėjanti ES politika bei vartotojų švietimas gamintojams daro spaudimą ieškoti alternatyvų. Džiugu, kad ir verslas ieško būdų, kaip tausoti aplinką“, –  sako specialistė.

Darnios gamybos ir aplinkosaugos politiką „Vičiūnų grupė“ vysto nuo 2010 metų. Per šį laikotarpį gamyboje įdiegtos taupios technologijos, jos aprūpinamos energija iš atsinaujinančių šaltinių, produktams naudojama tvariai sužvejota žuvis. Itin daug dėmesio pastaruosius penkerius metrus grupė teikia išmaniųjų skaitmenizavimo priemonių diegimui savo sandėliuose bei logistikos centruose. Per metus tai leidžia sutaupyti kelis šimtus tūkstančių iki tol dokumentams naudoto popieriaus lapų.