Stebi kainų šuolį

Ankstesniais metais Laisvės alėja ir Senamiesčiu besidriekęs pavasario prekymetis šįsyk pakeitė dislokaciją – „Kauno mugė – Pavasaris 2019“ dalyviai prekystalius išskleidė Nepriklausomybės aikštėje, Įgulos bažnyčios kaimynystėje ir renovuotoje Laisvės alėjos atkarpoje, vedančioje aikštės link.

Kaip iš anksto skelbė organizatoriai, šios mugės akcentas – šv. Velykos, todėl kone nuo kas antro prekystalio dvelkė laukiamiausia pavasario švente.

Širdis džiaugiasi matant tautiečių nagingumą.

„Su šiais gražuoliais margučių daužymo varžytuvėse būsite neįveikiami“, – saulutėmis ir rūtomis puoštus kiaušinius praeiviams siūlė besišypsanti prekeivė. Miestiečius, skeptiškai žiūrinčiu į medinius apgavikus, moteris kvietė dirstelėti į lovelius, kiaušiniams ridenti ir raižytas pjaustymo lenteles.

Ant kitų prekeivių stalų nutūpė popieriniai viščiukai, megzti triušiai, iš vilnos velti, aukso spalvos varpeliais puošti ėriukai ir kiti rankdarbiai sustiprinantys šv. Velykų laukimą ir tuštinantys pirkėjų kišenes.

„Kaip brangu!“, – atidžiai tyrinėdama mezginių kainas garbaus amžiaus kaunietė su drauge piktinosi, kad kainos kasmet kyla. Vilnonės kojinės, kurias prieš metus buvo galima įsigyti už 7 eurus, dabar, anot jos, kainuoja 10 eurų. Pabrango ir lininės staltiesės, į kurias žiūrėdama senjora kaskart varvina seilę.

Pakvipo Velykomis

Bent keliuose prekeivių stotelėse, sukaišiotos į molines vaza, žvilgsnius traukė verbos, surištos ir trijų ar keturių spalvų, puoštos rombais, zigzagais, širdelėmis, nusagstytos džiovintomis gėlėmis ir rugių varpomis.

Už keliolikos centimetrų aukščio verbas be įmantrybių, prekeiviai prašė 1-2 eurų, už trijų vainikų gražuoles, pasistiebusias metrą į aukštį – ir 25 eurų.

„Širdis džiaugiasi matant tautiečių nagingumą“, – iš piniginės traukdama dešimtinę, kaunietė Regina į pintinę dėjo pirmąjį laimikį – pusmetrio aukščio sausuolę. Buvusi mokytoja pasakojo, savo prieškambarį kasmet papildanti naujomis verbomis. Ši bus septintoji ir tikrai nepaskutinė.

„Verbų negalima laikyti saulės šviesoje, nes jos gali pakeisti spalvą, todėl puokštes patariu statyti neapšviestose erdvėse. Nebijokite ir dulkių, nusėdančių ant sausų puokščių. Jas paprasčiausiai galima nupūsti“, – verbų kūrėja iš Vilniaus dairėsi į besirenkančius mugės lankytojus. Paklausta ar tikisi parduoti daug verbų, moteris truktelėjo pečiais. Kaziuko mugės pavyzdys rodo, kad sausų gėlių puokštės žmones domina vis mažiau.

Laimingiems skrandžiams

Per Velykas itin svarbūs ir pinti krepšiai, kuriais anuomet margučiai buvo nešami šventinti į bažnyčią.

Dabar mažai kas taip bedaro, o pintines dažniau naudoja kaip dekorą. Žinodami tai, prekybininkai kaip reikiant pasiruošė – pastoges nukabino įvairiausiais pintais krepšiais. Į vienus jų tetilpo dešimt kiaušinių, į kitus giros butelis, juodos duonos kepalas ir dar velykinis pyragas su razinomis.

„Ne tik krepšius ir verbas, bet ir šventinio stalo skanėstus pirkite“, – lėkšte su trupintu šakočiu skanautojus viliojo kepėjas iš Kauno rajono. Šalimais jo į popieriaus skiauteles dvi merginos vyniojo saldųjį vyniotinį su aguonomis, o ant laiptelių prie bažnyčios prisėdusi močiutė bruko pačios ruoštus krienus.

„Ant velykinio stalo jie privalo būti. Ir su kiaušiniais, ir su virtu jaučio liežuviu skanu“, – vilties įsiūlyti vieną kitą stiklainiuką neprarado senolė.

Pavasario mugėje, truksiančioje iki sekmadienio numatyta ir daugiau smagybių. Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos nariai miestiečiams pasakos apie senuosius lietuviškus amatus ir kvies sudalyvauti edukacinėse programose. Svečiai iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos dalinsis tuo, kuo didžiuojasi labiausiai. Auksarankiai gi pasistengs, kad iš mugės išeitumėte ir su nauja odine rankine, ir su variniu žiedu ant piršto, ir vilnoniu paltu.