Pasak šalies vadovės, žeminantis elgesys ir patyčios – ne tik mokyklų, bet ir visos visuomenės problema. Nors situacijai pasikeisti iš esmės prireiks dar ne vienerių metų, tačiau didėjantis iniciatyvų skaičius kovoje su patyčiomis, gerėjanti statistika  – įrodymas, kad žmonės ėmė atpažinti patyčias ir proveržis šioje srityje jau vyksta.

Pernai Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, patiriamų patyčių lygis per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje, iki tol buvęs stabilus, dabar ėmė mažėti (nuo 29 iki 27,8 proc.). Nors emocinį smurtą patyrusių vaikų sumažėjo, tačiau patyčių mastas šalyje vis dar išlieka aukštas (nukenčia kas ketvirtas vaikas).

Susitikime konstatuota, kad efektyvesniam patyčių problemos sprendimui dar trukdo specialistų, ypač psichologų, trūkumas. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą finansavimą prevencinėms priemonėms ir programoms įgyvendinti. Praėjusių metų pabaigoje prevencines programas vykdė tik 75 proc. visų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų. Rūpintis, kad psichologinės pagalbos paslaugos būtų prieinamos kiekvienam, privalo ir pačios savivaldybės.

Kaip rašoma Prezidento kanceliarijos pranešime, nuo pat pirmosios kadencijos pradžios šalies vadovė patyčių problemai skyrė ypatingą dėmesį – dar 2010 m. buvo pasirašytas memorandumas „Vaikystė be patyčių“, įpareigojęs valdžios institucijas ir visuomenines organizacijas bendromis pastangomis siekti, kad vaikai augtų ir mokytųsi saugioje aplinkoje. Tai tapo pirmuoju žingsniu, visus sutelkusiu siekiui kurti Lietuvą be patyčių. Prieš porą metų priimtos prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos dėl smurto ir patyčių mažinimo mokyklose.

Ypatingas šalies vadovės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dėmesys ir palaikymas skirtas nevyriausybinėms organizacijoms, kovojančioms su patyčiomis ir smurtu. Sukurtas pirmas tokio pobūdžio Lietuvoje interaktyvus testas moksleiviams „Įveik patyčias“, inicijuotos akcijos, socialinės reklamos, su TAMO elektroniniu dienynu parengti patarimai tėvams, vaikams ir mokytojams, kaip atpažinti ir reaguoti į patyčias. Į problemos sprendimą aktyviai įsitraukė kampanijos ambasadoriai, vykę į susitikimus su bendruomenėmis ir mokyklomis. 

Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ [4] tikslas – sutelkti visuomenę kovoti su smurtu, savižudybėmis ir priklausomybėmis, skatinti globą ir įsivaikinimą.