Kilo grėsmė?

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė Lampėdžių bendruomenės centro raštas, kuriame keliama abejonių dėl Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano keitimo projekto. Šį klausimą miesto taryba priėmė antradienį vykusiame posėdyje.

Vietos aktyvistai susirūpino miesto tarybos siekiu koreguoti 2011 metais patvirtintą Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą. Bendruomenė tikino, kad toks sprendimas viešojoje erdvėje pasirodė vos prieš savaitę, todėl, anot jų, nei vietos gyventojai, nei valstybinės institucijos nespėjo su projektu susipažinti, o ir svarstymui teikiamuose dokumentuose nėra suprantamai paaiškinta, kodėl ketinama koreguoti specialųjį planą, kokie būtent tikslinimai numatomi.

„Sprendimo tikslas formuluojamas labai abstrakčiai: esą „bus išspręstos probleminės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijos tvarkymo vietos“. Lampėdžių bendruomenė yra pasipiktinusi tokiais Kauno miesto savivaldybės administracijos planais ir praėjusį penktadienį raštu kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), prašydama įsikišti ir sustabdyti šiuos veiksmus“, – taip dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame rašte.

Kauniečiai baiminasi, kad toks pakeitimas gali pridaryti žalos, dėl ko gali nelikti ir paties draustinio. Kadangi žmonėms trūksta informacijos, miestiečiai nevengia kritikuoti Kauno valdžios teigdami, jog prisibelsti į juos nėra taip paprasta.

„Kyla įspūdis, kad Kauno valdžia panorėjusi gali elgtis net saugomose teritorijose taip, kaip tinkama. Jei miesto administracija pasitvirtins sau įgaliojimus laisva valia elgtis su teritorijų ribomis ir apribojimais, tai kraštovaizdžio draustiniui gali būti padaryta nepataisoma žala. Vienintelė mūsų viltis – skubus atsakingų institucijų įsikišimas. Lampėdžių bendruomenės centras atkreipia dėmesį, kad sprendimai ruošiami neteikiant jokios informacijos. Tikimės, kad su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei žiniasklaidos pagalba dar galime sustabdyti pavojingus Kauno savivaldybės veiksmus“, – sakė Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė Dalia Akramienė.

„Draustinių šeimininkas yra visuomenė, tai jei tai deklaruojate, tai kvieskite žmones kalbėtis, nes dabar patys sužinome, kad sprendimas jau priimtas. Negalite tokių klausimų priimti patys, nes turite tartis su visuomene“, – sakė kitas bendruomenės narys Rimvydas Žilinskas.

Teisiniai aspektai

Lampėdžių bendruomenės centras išskyrė keletą pozicijų, kurios ragina nepriimti skubotų sprendimų dėl gamtos grožiu pasižyminčio Kauno kampelio. Vietos gyventojai tikino, kad tokie projektai ir jų priėmimas prasilenkia su teisinėmis normomis.

Pirmiausia bendruomenė atkreipė dėmesį į tai, jog nei sprendimo projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių konkrečių motyvų ar argumentų, kuo dabartinis draustinio teisinis reglamentavimas neatitinka bendrojo plano.

„Aiškinamajame rašte nurodoma kad „neadekvatus pačios teritorijos apsaugos principams ir draustinio apsaugos tikslams“. Teisės normų rengimo prasme šis sprendimo projektas rodo absoliutų teisinį nihilizmą, nes jo ribos neapibrėžtos ir tai gali apimti nuo vienos raidės pakeitimo iki draustinio panaikinimo“, – dėstoma atsiųstame rašte.

Tikimės, kad su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei žiniasklaidos pagalba dar galime sustabdyti pavojingus Kauno savivaldybės veiksmus.

Aktyvi visuomenė įsitikinusi, kad pagal projektą nurodoma, jog specialusis planas neatitinka bendrojo plano, tačiau, anot jų, tokiu atveju niekaip nėra pagrindžiama būtinybė keisti draustinio reglamentavimą.

„Pagal teisės normų konkurencijos taisykles, draustinio nuostatai ir specialusis planas yra specialiosios teisės normos bendrojo plano atžvilgiu ir jose gali būti numatytas griežtesnis reglamentavimas. Tai yra teisiškai normali praktika“, – savo argumentus toliau dėstė bendruomenės centro atstovai.

Lampėdžių gyventojams užkliuvo ir tai, jog minėtame Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje neseniai nekilnojamąjį turtą įsigijo juridiniai asmenys. Žmonės sieja, jog taryboje svarstomi pakeitimai gali turėti sąsajų ir su verslininkais.

„Staiga, nesitariant su visuomene, Kauno miesto savivaldybės administracijoje kilęs poreikis „išspręsti problemines Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijos tvarkymo vietas“ neaiškiu būdu sutapo su tuo, kad šioje teritorijoje nekilnojamojo turto objektus įsigijo juridiniai asmenys, galimai suinteresuoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimu. Pastebėtina, kad aiškinamajame rašte tiesiogiai nurodyta, kad joks antikorupcinis sprendimo vertinimas nebuvo atliktas“, – savo pastebėjimais dalijosi bendruomenė centro atstovai.

Miesto pozicija

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kauno dienai“ teigė, kad priėmus sprendimą, draustinio dydis nebus keičiamas, todėl kol kas nėra tikslo kreiptis į VSTT. Anot jo, sprendimu bus sureguliuoti teisiniai klausimai ir turimi dokumentai neprieštaraus vieni kitiems.

„Draustiniai kaip buvo, taip ten ir išliks. Tiesiog reikia keisti reglamentus, kad jie neprieštarautų nūdienos reikalavimams ir įstatymams. Specialistai, vykdydami Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną, užfiksavo Bendrojo plano koliziją su Veršvos kraštovaizdžio draustinio ir Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiaisiais planais. Todėl miesto tarybai teikiami du sprendimo projektai, kurie duotų pradžią specialiųjų planų koregavimui, išsprendžiant teisinę koliziją, tiek, kiek tai neprieštarauja draustinių tikslams.

Į specialiojo plano koregavimo procesą pakviesime visuomenę, architektų bendruomenę, išklausysime ir atsižvelgsime į pastabas. Naujasis dokumentas bus pritaikytas dabartinei teisės aktų bazei. Specialiuosius planus būtina koreguoti dėl juose esančio neatitikimo teisės aktams, atsiradusio dėl nuo 2014 metų sausio 1 d. įsigaliojusios Teritorijų planavimo įstatymo versijos“, – aiškino N.Valatkevičius.

Jis tikino, kad šis tarybos sprendimas yra tik formalus pritarimas, atveriantis kelią visoms procedūroms, tarp kurių svarbią vietą užims ir derinimas su vietos bendruomene, ir visomis institucijomis. Anot jo, tai nėra skubus sprendimas, o jau buvo numatytas anksčiau tam, kad nekiltų įstatymų interpretacijų.

„Priėmus šį sprendimą, bus parengtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl Specialiojo plano koregavimo, kuris dar prieš pasirašant bus viešinamas 10 darbo dienų. Bus viešinama Planavimo darbų programa, kurioje bus detalizuota koregavimo apimtis. Į viešinimą pakviesime gyventojus, architektų bendruomenę ir visus norinčius. Tarybos sprendimo projektas – principinis sutikimas, kad specialusis planas būtų koreguotas. Detalesnė korektūros apimtis – Planavimo darbų programoje. Tarybai nepriėmus principinio sprendimo, programa net negali būti pradėta rengti.“, – toliau procedūros eigą dėstė specialistas.

N.Valatkevičius aiškino, kad specialiojo plano koregavimo metu gali būti nagrinėjami visuomenės siūlymai keisti Specialųjį planą (nekeičiant draustinio ribų), bet tik tiek, kiek tai atitinka draustinio tikslus.

Kauno miesto savivaldybės kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 dienos sprendimu Nr. 451, siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą.

„Į planavimo darbų programą (kaip siūlymą) ketinama įtraukti ir visuomenės prašymus, gautus nuo 2014 metų, nagrinėjimą dėl specialiojo (ir Bendrojo) plano koregavimo, nes taip numatyta Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitose. Bet koreguotinais gali būti pripažinti tik tie prašymai (ar tik kai kurie aspektai), kurie neprieštarautų draustinio įsteigimo tikslams“, – sakė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas

Jis pažymėjo, kad projektas vertintas antikorupciniu aspektu, tačiau aiškinamajame rašte tiesiog įsivėlė netikslumas, kuris galėjo suklaidinti ar netiksliai traktuoti Tarybos sprendimo esmę.

VSTT atstovai „Kauno dienai“ aiškino, kad Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio steigėjas yra savivaldybė, o ne valstybė, todėl būtent savivaldai yra patikėtas draustinio tvarkymas ir apsauga.

„Savivaldybės steigtuose draustiniuose yra kiek kitoks reglamentavimas, nėra nustatomi tam tikri apribojimai, kaip valstybinio draustinio atveju. Jie su mumis visų planų derinti neprivalo, tačiau mums būtų gerai žinoti detalesnius pakeitimus, ką jie nori padaryti. Vis tiek tvarkant draustinį, reikia vadovautis teisės aktų nustatyta tvarka“, – sakė VSTT atstovai.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00