Visi – į pirmą aukštą

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino naujus reikalavimus, kaip būsimuose rinkimuose turi būti įrengtos balsavimo patalpos.

Pastarąjį kartą tokie reikalavimai buvo keisti prieš trejus metus.

Nuo šiol balsavimo patalpa privalo būti įrengta "savivaldybių, valstybės arba savivaldybių institucijų, įstaigų, seniūnijų, bendruomenių bei viešosios paskirties pastatų pirmame aukšte".

Tačiau dažnoje uostamiesčio apylinkėje, kuri įrengta mokykloje, balsuojama aktų salėse, kurios paprastai yra ne pirmajame pastato aukšte.

Pagal reikalavimus patekimas į balsavimo patalpas, taip pat ir balsavimo kabinos turi būti pritaikytos neįgaliesiems.

"Įėjimas į pastatą, balsavimo patalpas turi būti įrengtas taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato ar patalpos vidų. Jei prie įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas pandusas", – rašoma VRK balsavimo patalpų reikalavimo nuostatose.

Klaipėdos mieste yra 54 rinkimų apylinkės, tačiau tik pusė jų pritaikyta neįgaliesiems.

"Tikrai ne visų rinkimų apylinkių patalpos turi būti pritaikytos neįgaliesiems. Klaipėdoje tokių, kurios pritaikytos, yra 26. Tiek internete, tiek mūsų informaciniame leidinyje bus pažymėtos apylinkės, kurios pritaikytos neįgaliesiems. Žinau, kad savivaldybė kaip tik šiuo metu įrenginėja dar tris objektus, kad juose galėtų balsuoti neįgalūs asmenys", – paaiškino Klaipėdos apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Urnos ir kabinos – kitokios

Pagal naujus reikalavimus daugeliui įprasto skaidraus permatomo balto plastiko balsadėžės turės tapti nepermatomos.

"Tiesa, dar ne taip seniai buvo reikalavimas, kad urnos būtų skaidrios. Tačiau po pastarųjų rinkimų sulaukta skundų ir iš rinkėjų, ir iš partijų, kad kai kuriuose biuleteniuose matyti, už ką rinkėjas balsavo. Mes turėjome į šias pastabas atsižvelgti", – teigė VRK pirmininkės padėjėja-sekretorė Svetlana Misevičienė.

Balsadėžė turi būti pastatyta aiškiai matomoje vietoje, kad ją galėtų matyti rinkimų komisijos nariai ir stebėtojai.

Balsadėžė turi būti tvirto pagrindo, turėti viršuje angą balsavimo biuleteniams įmesti, ant priekio turi būti Lietuvos valstybės herbas, ji turi būti tokio dydžio, kad tilptų visų balsuojančiųjų rinkimų biuleteniai.

Balsadėžė turi būti tokia, kad nebūtų matomas jos turinys. Jei turima balsadėžė yra skaidri, ji turi būti apklijuota matine plėvele.

Padės išvengti "karuselės"?

Yra pasikeitimų ir slapto balsavimo kabinose – čia nebeliks užuolaidos. Tačiau kabinos turi būti atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Balsavimo kabina turi būti tokia, kad rinkėjas negalėtų matyti greta esančioje kabinoje kito rinkėjo pildomo biuletenio.

Pagal naujus reikalavimus balsavimo kabina turi būti be užuolaidos ir įrengta taip, kad rinkimų komisijų nariai ir stebėtojai galėtų matyti, ar rinkėjas neatlieka neteisėtų veiksmų, tačiau negalima būtų stebėti, kokias žymas biuletenyje jis daro.

Teigiama, kad tai padės išvengti vadinamosios karuselės.

"Būdavo, kai rinkėjas biuletenį įsikišdavo į kišenę, neįmesdavo į urną, paskui jį perduodavo kam reikia. Tie kiti asmenys pažymėdavo "teisingus" politikus bei partijas ir jau tada, atėję balsuoti kiti su jais susitarę rinkėjai, įmesdavo kelis biuletenius, tarp jų – ir iš anksto pažymėtus, už tai, žinoma, gavę sutartą mokestį. Kad to būtų išvengta, šiemet ir bus panaikintos užuolaidos balsavimo kabinose", – paaiškino Palangos apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Staniulis.

Pažymėtina, jog balsavimo kabinoje draudžiama daryti žymas iškabintoje informacinėje medžiagoje ar ant kabinoje esančio inventoriaus, filmuoti, fotografuoti, palikti kitus su balsavimu nesusijusius daiktus.