„Suprantame, kad biologinių tėvų globos netekusiems vaikams nepaprastai svarbu išlaikyti artimus, šiltus santykius su likusiais broliais ar seserimis. Todėl įtėvių ryžtas vienu metu į savo šeimą priimti net kelis giminystės ryšiais susijusius vaikučius – labai svarbus žingsnis. Galime tik pasidžiaugti, kad pernai net 10 lietuvių šeimų iškart įsivaikino po 2 vaikus“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Minėta įtėvių šeima pradinį prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai dėl įvaikinimo pateikė 2018 metų gegužės mėnesį. Tų pačių metų rugpjūtį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo šios šeimos, norinčios įsivaikinti 1 arba 2 vaikus, prašymą įtraukti ją į norinčių įvaikinti asmenų sąrašą. Spalį Tarnyba šeimai pateikė galimai įvaikinti vaikų pasiūlymą – įsivaikinti net 3 artimais giminystės ryšiais susijusius vaikus. Galimiems įtėviams sutikus, gruodį 3 vaikučiai buvo įvaikinti ir Kalėdas sutiko jau įtėvių šeimoje.

Preliminariais duomenimis, 2018 metais 94 šeimos (sutuoktinių poros) ir 7 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus.

Tuo tarpu 2017 metais buvo įvaikinti 92 tėvų globos netekę vaikai. Juos į savo namus priėmė 84 nuolat Lietuvoje gyvenančios šeimos (79 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokę asmenys). Pažymėtina, kad 2017 metais iš 19 šeimų, auginančių įvaikintus vaikus, net 17 įvaikino antrą kartą, 2 šeimos – trečią kartą.

Pastaruosius keletą metų įvaikinimo procese ryškėja tendencija, jog ir jau turinčios vaikų šeimos ryžtasi įvaikinti. Pavyzdžiui, 2017 metais net pusė iš 84 įvaikinusių šeimų jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų). 2016 metais iš 80 įvaikinusių šeimų, net 30 jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų).