Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas kaip vieną iš Lietuvai svarbiausių 2018 m. įvykių išskyrė Jungtinės Karalystės traukimąsi iš ES.

„Brexitas“ svarbus ne tiek dėl tiesioginių jo pasekmių Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisėms ateityje ar ES biudžetui, kiek dėl netiesioginių pasekmių kaip vienas iš ES fragmentacijos veiksnių. Kol kas likusioms 27 ES valstybėms pavyko išlaikyti vienybę derantis su JK ir tuo pačiu parodyti, kokį neapibrėžtumą kelia išstojimas iš ES. Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, - o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu, TSPMI docentas Deividas Šlekys teigė, kad Lietuva jau dabar turėtų ruoštis visiems galimiems „Brexito“ scenarijams.

„Nepriklausomai nuo to, ar Didžiosios Britanijos pasitraukimas bus lengvesnis ar sunkesnis, tai palies viską, ypač tarptautinę finansų rinką, kurios dabar ir taip yra nestabilios. O nuo to, kaip rinkos reaguos ir kaip tai atsilieps finansams, kaip žmonės reaguos ir kaip tai padės ar pakenks emigrantams, galiausiai prekybai - yra daugybė nežinomųjų (...) Žodžiu, „Brexitas“ yra labai svarbus Lietuvai, todėl vykstančius procesus būtina atidžiai stebėti“, - teigia D. Šlekys.

R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad po „Brexito“ bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, dėl kurių ES valstybių narių nuomonės gali išsiskirti.

„Tačiau net jei JK pasitrauks tvarkingai, t. y. pagal su ES susiderėtą išstojimo sutartį, - o tai dar toli gražu nėra aišku, po pasitraukimo iš ES bus naujos derybos dėl JK santykių su ES ateityje, kurių metu ES šalims gali būti daug sudėtingiau išsaugoti savo vienybę. (...) Daugiausia dėmesio reikėtų skirti ES reikalams, ypač JK išstojimui ir išsaugojimui to, kas ES buvo pasiekta per daugiau nei pusšimtį metų, ypač laisvos prekybos ir Šengeno erdvės“, - teigia R. Vilpišauskas.

Pasak Vilniaus politinės analizės instituto eksperto Mariaus Laurinavičiaus, Lietuvai svarbios ne tik piliečių teisės po „Brexito“, o ir tai, kaip klostysis geopolitiniai procesai po Didžiosios Britanijos atsiskyrimo. Pasak jo, „Brexitas“ yra Vakarų pasaulio silpnėjimo ženklas, kuo pasinaudoti nevengia Rusija, kaip ekstremistinių idėjų Vakarų pasaulyje skleidėja.

„Lietuvai svarbiausios geopolitinės pasekmės šito proceso yra ne tai, kas dažniausiai akcentuojama, pavyzdžiui, Lietuvos piliečių padėtis pasitraukus Britanijai iš ES, tačiau Vakarų byrėjimo arba silpnėjimo Rusijos akivaizdoje grėsmė“, - Eltai sakė M. Laurinavičius.

Politologai, vertindami Lietuvai svarbiausius tarptautinės politikos įvykius, išskyrė šiemet ne kartą kritikos sulaukusią prezidento Donaldo Trumpo retoriką ir vis dažniau pasigirstančius jo pasakymus, kad NATO yra pasenusi struktūra. Politikos ekspertų manymu, nerimą kelia ir pokyčiai JAV prezidento administracijoje.

„Manau, kad 2018 m. potencialiai didžiausią įtaką gali turėti tai, kas vyko JAV prezidento Donaldo Trumpo komandoje, tai yra jo patarėjų pasikeitimas, kai iš jo komandos pasitraukė tie, kas panašiai, kaip Lietuva ir kitos šio regiono NATO bei ES narės, supranta pagrindinius iššūkius Europos saugumui ir transatlantinių ryšių svarbą, reaguojant į saugumo iššūkius“, - sakė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.

Pasak R. Vilpišausko, Lietuvai 2019 metais reikia stebėti ne tik „Brexito“ procesą, bet taip pat atidžiai sekti ir JAV veiksmus tarptautinėje erdvėje. Jo teigimu, įvykę pokyčiai D. Trumpo komandoje gali lemti korekcijas JAV užsienio politikoje.

„Nors vasarą vykęs NATO vadovų susitikimas priėmė tinkamus sprendimus ir dar labiau įtvirtino tai, kas buvo pradėta dar prieš ketvertą metų Velso vadovų susitikime, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo komunikacija jo metu sukūrė didelį neapibrėžtumą dėl jo sprendimų ateityje“, - sako R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, JAV yra svarbiausia Lietuvos saugumo partnerė, todėl labai svarbiu išlieka klausimas, ar pasikeitusi JAV prezidento komanda nereiškia ir galimybės, kad artimiausiais metais gali keistis ir JAV dalyvavimas Europoje.

„Į tai ir reikėtų kreipti daugiausia dėmesio Lietuvai kitais metais, dirbant su visomis pagrindinėmis JAV institucijomis, kurios susijusios su užsienio politika“, - teigė R. Vilpišauskas.

D. Šlekys primena, kad nuo sausio keisis ir JAV kongreso sudėtis, kuomet į valdžią ateis Demokratų partijos atstovai. Pasak politologo, galimos JAV vidaus įtampos augimas tarp prezidento ir Kongreso gali nukreipti JAV dėmesį nuo tarptautinės arenos įvykių, o tai, pabrėžė jis, Lietuvai būtų neparanku.

„Keisis Kongreso sudėtis, nuo sausio mėnesio ateina demokratai, kurie valdys Atstovų rūmus, ir tai reiškia, kad bus daug daugiau įtampų su Prezidentūra, daug daugiau gąsdinimų ir šantažavimų, jei nebus pasirašyti įstatymai. (...) O tai reiškia didelį dėmesį vidinėms peštynėms ir mažesnę koncentraciją į išorėje vykstančius procesus“, - sako D. Šlekys.

D. Šlekys iš Lietuvai svarbiausių įvykių užsienio politikoje taip pat išskyrė tarptautinio dėmesio sulaukusį prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirodymą liepą vykusiame NATO šalių viršūnių susitikime. Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog Lietuva yra maža valstybė, vis dėlto buvo sugebėta atkreipti JAV dėmesį.

„Per metus Lietuva kaip maža valstybė sugebėjo įtikinti amerikiečius, kurie sprendžia globalias problemas, skirti laiko Lietuvai. Ir ne pusvalandį, o suorganizuoti normalius darbinius susitikimus. Manau, tai yra pasiekimas, nes buvo daugiausia kalbėta apie krašto gynybą, saugumo bei kitus dalykus. Stiprinant JAV ir Lietuvos santykius, tai buvo svarbūs metai“, - Eltai sakė D. Šlekys.

Politologo teigimu, Lietuva taip pat gerai atliko „namų darbus“ tarptautinėje erdvėje švęsdama Valstybės atkūrimo šimtmetį. Lietuvą lankė bei sveikino ES bei pasaulio valstybių vadovai.

„Tai buvo tam tikras Lietuvos pristatymas pasauliui, parodymas, ką pasiekėme ir ką turime. Lietuvos ambasados ir atstovybės darė daugybę renginių pasaulio sostinėse. Tai buvo, kas akademiškai yra vadinama švelnioji galia (soft power). Lietuva, kaip valstybė, parodė savo pasiekimus, strateginius tikslus tarptautinėje bendruomenėje“, - teigė D. Šlekys.

R. Vilpišausko nuomone įtakos Lietuvos užsienio politikai turės ir politiniai procesai, vykę Švedijoje, Italijoje ar Prancūzijoje.

„Galima būtų išskirti ir daugiau įvykių, pavyzdžiui, rinkimus Italijoje ir naujos vyriausybės po jų suformavimą, rinkimus Švedijoje, po kurių vis dar nesuformuota nauja vyriausybė, protestus Prancūzijoje prieš (prezidento. - ELTA) Emmanuelio Macrono politiką, nes visa tai gali ilgainiui keisti ir ES raidą. O besikeičiant JAV užsienio politikai, ypač požiūriui į ES bei transatlantinę bendruomenę, Lietuvai dar svarbesnėmis tampa tokios tarptautinės organizacijos kaip NATO ir ES, o jų raida, savo ruožtu, priklausys nuo to, kas vyksta svarbiose šių organizacijų narėse“, - teigė R. Vilpišauskas.

Tuo tarpu Vilniaus politinės analizės instituto ekspertas M. Laurinavičius kaip vieną svarbiausių įvykių 2018 metų politinėje darbotvarkėje išskyrė Rusijos agresiją Ukrainoje bei cheminio ginklo panaudojimą prieš NATO valstybę.

„Tai Sergejaus Skripalio apnuodijimas, nes, mano manymu, tai buvo cheminio ginklo ataka prieš NATO narę. Kol tai nėra taip įvardijama, tol atrodo, kad čia yra tik juokai, o iš tiesų buvo peržengtos visos ribos. Kare, kurį vykdo Rusija prieš Vakarus, ši ataka yra labai svarbus įvykis ir, mano galva, iki galo neįsisavintas“, - teigė M. Laurinavičius.