Finansų įstaigoms nerimą taip pat kelia ir kibernetinių nusikaltimų grėsmė bei netvari nekilnojamojo turto rinkos raida.

„Pastaruosius dvejus metus per apklausas respondentai nurodo tas pačias tris svarbiausias rizikas Lietuvos finansų sistemai, bet dėl dinamiškos vidaus ir tarptautinės aplinkos kinta jų rikiavimo eilė. Rinkos dalyviai dabar labiau pabrėžia rizikos priedų padidėjimo tikimybę, nes tai lemtų didesnes palūkanas, skolos vertybinių popierių kainų sumažėjimą ir brangesnį skolinimąsi“, - pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Kaip ir anksčiau kibernetinių nusikaltimų riziką atsargiausiai vertino bankai, o draudimo bendrovės ir kitos finansų įstaigos kibernetinių nusikaltimų riziką vertino nuosaikiau. Per pastarąjį pusmetį, kaip matyti iš apklaustųjų atsakymų, trys finansų įstaigos iš 24 apklaustų susidūrė su kibernetinių nusikaltimų rizika, tačiau nė viena iš jų nepatyrė nuostolių, rašoma pranešime.

Pasak apklausos dalyvių, netvarios nekilnojamojo turto kainų raidos ar disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje rizikos svarba per pastarąjį pusmetį nesikeitė, o galimybės šią riziką mažinti buvo vertinamos kaip gana ribotos. Palyginti su bankais ar draudimo bendrovėmis, kitos finansų įstaigos išsiskyrė didesniu galimo neigiamo šios rizikos poveikio vertinimu.

Pasak apklaustųjų, Lietuvos rinkoje galinčių kilti rizikų svarba sumažėjo, o išorėje, priešingai, padidėjo. Lygindami rizikas, kurių šaltinis yra išorėje, finansų rinkos dalyviai daugiau svarbos 2018 metų antrąjį pusmetį teikė rizikoms, susijusioms su Europos valstybių skolų tvarumo pablogėjimu ir iš to kylančiu galimu neigiamu poveikiu Lietuvos finansų sistemai. Taip pat tebėra svarbios rizikos, susijusios su Lietuvos eksporto sumažėjimu dėl pagrindinių prekybos partnerių ekonominės raidos sulėtėjimo ir disbalansais Skandinavijos šalyse.