Tačiau jo veikla Klaipėdoje yra neabejotinai verta fantastinio romano siužeto.

Kaip Pilypas iš kanapių

Viešumo nepanoręs klaipėdietis įsitikinęs, kad šios laboratorijos slapto objekto statusą atskleidžia jos atsiradimo aplinkybės.

Elektros žūklės laboratorija atsirado po pusantrų metų, kai Sovietų Sąjunga pasirašė sutartį dėl pakrančių baterijos demilitarizavimo.

Labai greitai po to Kopgalyje atsirado ta laboratorija.

"Buvo toks metas, kai toliašaudes patrankas keitė artimojo nuotolio raketos. Ir tas baterijas laikyti apginkluotas nebeliko prasmės. Pagal tą sutartį nusiginklavo visos valstybės Baltijos pakrantėje. O sovietai gudravo, jie pabūklus tarsi nuėmė, bet tas vietas priskyrė kitiems kariniams objektams. Vienas tokių pavyzdžių – Juodoji tvirtovė Giruliuose, kurią perėmė pasieniečiai ir pritaikė savo reikmėms. Vėliau ilgainiui Kopgalyje atsirado ir laboratorija, kuri tikrai neapsiribojo tik žūklės patobulinimu", – pasakojo klaipėdietis.

Yra duomenų, kad visi užsakymai tai laboratorijai ėjo tiesiogiai per Maskvą ir Kaliningradą.

"Kalba apie žuvytes ir kitus tyrimus yra tik širma didesniems užsakymams. Kokie tie didesni užsakymai galėjo būti, mes turime tik informacijos nuotrupas. Tai ir jau minėto profesoriaus I.Chanino veikla. Be to, tų tyrimų metu buvo sukaupiama ir daugybė kitų labai vertingų duomenų – apie vandens kokybę skirtinguose upynuose, potvynius, atoslūgius, kurie turi strateginius, tame tarpe ir karinius tikslus", – dėstė viešumo nenorintis klaipėdietis.

Fatališki sutapimai

Klaipėdos probleminės jūrų elektrinės žūklės laboratorijoje savo darbo karjerą pradėjo ne vienas šiandien Klaipėdoje žinomas stambios įmonės vadovas.

Tačiau jie į Elektrožūklės laboratoriją atėjo dirbti jau prasidėjus sistemos saulėlydžiui ir ilgai neužsibuvo.

Atgavus nepriklausomybę, įstaiga peraugo į Žuvininkystės tyrimų laboratoriją. Dienraščio žiniomis, ši laboratorija šiuo metu prijungta prie Klaipėdos universiteto.

Esą ji susitraukė iki kelių specialistų, ir remiantis pesimistiniu scenarijumi, greitai jos visai veikiausiai neliks.

Laboratorijos baseinas perduotas Lietuvos jūrų muziejui, krantinėmis naudojasi pasieniečiai.

Manytume, kad sovietinės epochos laboratorijos istorija tarsi išblėso be pėdsakų, jei ne keli keisti sutapimai.

Su profesoriumi I.Chaninu dirbo kai kurie ypač nagingi žmonės, kurie gebėjo sukonstruoti stebėjimo ar radijo prietaisus, tarp jų – karinės paskirties.

Jie buvo techniniai darbuotojai ir tarsi niekam neturėjo užkliūti, galbūt itin slaptų dalykų jie ir nežinojo, vis dėlto net trys jų jau nepriklausomos Lietuvos laikais mirė tą patį mėnesį labai keistomis aplinkybėmis.

Dar prieš tai netikėtai buvo sunaikinta didžioji dalis tos laboratorijos archyvo, nes esą jis "niekam nebuvo įdomus".

Tuo ir baigėsi šlovingą ir modernią tuo laiku veiklą vykdžiusios įstaigos istorija, kurios tikrosios paskirties veikiausiai niekas ir nebesužinos.