Iš pradžių ketinta sprendimą priimti dar praėjusią savaitę, tačiau dėl papildomos medžiagos klausimas buvo atidėtas iki šio ketvirtadienio posėdžio. Jame diskusijoms užsitęsus iki vakaro, posėdis nukeltas į penktadienį.

Komisija atliko 2010-2011 metų ir 2015 metų šilumos kainų perskaičiavimą, po kurio, anot jos, paaiškėjo, kad „Vilniaus energija“ gavo 3 mln. eurų nepagrįstų pajamų.

Kainas komisija perskaičiavo po to, kai tai padaryti ją 2015 metų pabaigoje įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kainų komisija užtrukusį kainų perskaičiavimą grindė tuo, kad „Vilniaus energija“ neteikė visos reikiamos informacijos.

Jau anksčiau komisija buvo nustačiusi, kad už 2012-2014 metus „Vilniaus energija“ turi grąžinti 24,3 mln. eurų, iš kurių per sumažintą kainą vartotojams buvo grąžinta apie 6 mln. eurų.

Lėšas susigrąžinti turėtų dabar šilumos ūkį valdantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir, jas atgavę iš „Vilniaus energijos“, per sumažintą šilumos kainą grąžinti vartotojams.

Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus šilumos tinklų atstovė Edita Sirutienė, maždaug 18 mln. eurų bendrovė iš „Vilniaus energijos“ bando išsireikalauti bendrame 350 mln. eurų ieškinyje Stokholmo arbitražui. Ar dėl papildomų 3 mln. eurų ieškinys būtų tikslinamas, ji sakė negalinti atsakyti.

Pernai pavasarį pasibaigus nuomos sutarčiai, „Vilniaus energija“ sostinei grąžino šilumos ūkį. Tačiau 2016 metais įmonė kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausomą vertintoją. Vėliau susigrąžinusi ūkį savivaldybė ir VŠT pateikė preliminariai 200 mln. eurų vertės ieškinį dėl padarytos žalos šilumos ūkiui, kurį šiemet patikslino ir reikalavimą padidino iki 350 mln. eurų.

Į tai pernai spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ sureagavo priešieškiniu. Įmonės neatskleidžia jo vertės, bet neoficialiai jis siekia 100 mln. eurų.

„Veolia“ su Lietuva ginčijasi ir Vašingtono arbitraže, kur prašo atlyginti maždaug 120 mln. eurų žalą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio. Energetikos ministerija į tai sureagavo 130 mln. eurų priešieškiniu.